Tapytoja M. Gailiūtė: negaliu nekurti

"Malonu būti pastebėtai", – taip prieš ketverius metus "Kauno dienai" sakė tapytoja Milda Gailiūtė. Mes ją ir vėl pastebime. Šį kartą – personalinėje parodoje "Sugrįžinėjimai", veikiančioje A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

"Malonu būti pastebėtai", – taip prieš ketverius metus "Kauno dienai" sakė tapytoja Milda Gailiūtė. Mes ją ir vėl pastebime. Šį kartą – personalinėje parodoje "Sugrįžinėjimai", veikiančioje A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

(Ne)sibaigęs procesas

Dar parodos pristatymui neprasidėjus, lėtai vaikštant po parodą ir apžiūrint M.Gailiūtės tapybos darbus, iškyla keletas pastebėjimų – kūriniai neturi pavadinimų, apie parodos tikslą nėra jokios informacijos, o kūrinių masteliai svyruoja nuo mažyčių iki itin didelių drobių.

"Kūriniai kol kas be pavadinimų, jie atsiras rytoj, po kūrybinių dirbtuvių", – sako dailininkė, paklausta, kur dingo pavadinimai. Čia ji atskleidžia ir paslaptį – kūrinių pavadinimai jau sugalvoti, tik bus išduoti vėliau. Kūrinių drobės tik ką spėjo išdžiūti, tačiau kur ne kur ant paveikslų vis dar blizga neišdžiuūę lako lašeliai, bėgantys žemyn.

Tokiu tyčiniu ar netyčiniu būdu autorė sukuria įspūdį, kad mes taip pat dalyvaujame jos kūrybos procese – laukiame, kol drobė visiškai nudžius, ir taip stebime besikeičiantį rezultatą.

Ramybė drobėse ir sieloje

M.Gailiūtės kūriniuose dominuoja dvi spalvos – drobės ir autorės pasirinktoji. Tačiau paveikslai dėl to nė neatrodo silpni savo koloritu, o priešingai – ji išnaudoja visus vienos spalvos atspalvius, taip sukurdama naujas spalvines prasmes.

Dažniausiai naudojama spalva "Sugrįžinėjimuose" – šviesiai ruda. Tačiau kaip kontrastas jai pasirodo ir keli darbai, sukurti tamsiai mėlyna, peraugančia į juodą spalvą.

Paklausta, kuris iš čia esančių kūrinių jai yra pats mieliausias, autorė atsako, kad tokio nėra. Taip pat atsako ir į klausimą, kuriame kūrinyje ji įdėjo daugiausia savęs: "Jie visi man lygūs ir svarbūs."

Viename kūrinyje, kuriame dominuoja šviesiai ruda spalvų tonacija, nutapyta gausybė kalnų ir jų viršūnių. Jie nyra vienas po kito, sluoksniuojasi ir veržiasi į viršų. Ir nors galime pajusti konkurenciją tarp šių kalnų, kuris iš jų bus pats svarbiausias paveikslo akcentas, kūrinyje tvyro ramybė.

Šis ramybės pojūtis neišnyksta ir kituose kūriniuose. Ramybę skleidžia ir pati kūrėja: truputį rausta, kai susirinkusiems žmonėms per parodos atidarymą buvo vardijami jos laimėjimai ir apdovanojimai.

"Ant laurų užmigti tikrai nesiruošiu, – sako dailininkė ir žada kurti toliau. – Nekuriu dėl kažko, nekuriu dėl koncepcijos "menas menui", nes tai irgi yra kūrimas kažkam. Kuriu dėl to, kad kitaip tiesiog negaliu."

Svarbus kiekvienas žingsnis

Kitame paveiksle, kuriame taip pat vyrauja šviesiai rudi spalvų tonai, nutapyta miško proskyna. Ją įrėmina du liauno liemens medeliai, besistiebiantys į viršų. Tolumoje matyti ir kiti medžiai. Labiausiai paveiksle sužavi itin jautriai perteiktas šviesos judėjimas ant nurudavusios žolės. Žolė tampa tarsi tekančiu vandeniu, ramiai tyvuliuojančiu medžių kamienais.

Kontrastas šiam paveikslui, ir priešais jį, matyt, ne veltui, pakabintas kūrinys, – drobė, kurioje dominuoja mėlyna, į juodumą pereinanti spalva. Vėlgi čia vaizduojamas miškas, du medžiai įrėmina miško proskyną ir tokiu būdu, kaip ir ankstesnis paveikslas, sudaro tvirtos paveikslo kompozicijos įspūdį. Ir čia šviesa nuo medžių viršūnių krinta žemyn.

Ramybės įspūdis nėra sudarkomas, nors iš pirmo žvilgsnio dėl šaltų ir tamsių spalvų taip gali pasirodyti. Ramumas čia atsiskleidžia ne dėl spalvų, o dėl šviesos.

Šis paveikslas reikalauja kitokio kontakto. Iš toliau žvelgiant jis atrodo itin tamsus, nesiderinantis su čia pat esančiais kitais M.Gailiūtės kūriniais. Einant paveikslo link, šalia pro langą švystelėja saulės spindulių teikiama šviesa, ir paveikslas iš karto tampa kitoks – pasirodo medžiai, proskyna ir mėlynas dangus. Kuo arčiau paveikslo esi, tuo labiau jis atsiskleidžia.

Raktas į darbus

Per parodos atidarymą pasėta smalsumo sėkla sudygo: noras sužinoti paveikslų pavadinimus sugrąžino prie drobių. Tačiau ir šįkart pasitiko staigmena: paveikslai dar neturėjo vardų.
Nebuvo ir informacijos apie parodos koncepciją. Ir tuo M.Gailiūtės paroda labai priminė Kauno bienalės Jaunųjų menininkų parodą, kurioje lygiai taip pat vengta skleisti informaciją apie kūrinius. Juk taip net geriau – mums nedaro įtakos jokios kitų žmonių mintys, galime be jokių primestų idėjų savaip suvokti kūrinius.

Pripažinimo ženklai

M.Gailiūtei ši personalinė paroda – jau ketvirtoji. Pirmosios trys buvo surengtos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tapytoja gyvena ir kuria Kaune. Pelniusi nemažai apdovanojimų: geriausias metų kūrinys Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus parodoje "Geriausias 2009 metų kūrinys" Kaune, antruoju prizu apdovanota projekte "Jaunojo tapytojo prizas 2010" Vilniuje bei 2011 m. projekte "Jaunojo tapytojo prizas 2011" Austrijos federacinės Respublikos švietimo, meno ir kultūros ministerija skyrė menininkei trijų mėnesių "Artist-in-Residence" rezidenciją Austrijoje su stipendija.


Kas? M.Gailiūtės darbų paroda "Sugrįžinėjimai".
Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
Kada? veikia iki balandžio 27 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių