„Sugar“, arba Spektaklis, kuriame nėra pykčio

Kalbama, kad vaidinti filme „Džiaze tik merginos“ buvo kviečiamas Frankas Sinatra, tačiau atsisakė manydamas, kad viešai pasirodžius persirengus moterimi tektų atsisveikinti su sėkmingai besiklostančia muzikanto karjera.

Šmaikščioji „Džiaze tik merginos“ istorija keliasi į Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sceną – šį savaitgalį startuoja Jule’o Styne’o miuziklas „Sugar“ (liet. – cukrus), paremtas šio legendinio filmo istorija, tačiau kurtas kaip atskiras, originalus miuziklas. Teatro užkulisiai šurmuliuoja – režisierius Andrius Žiurauskas ir dirigentas Julius Geniušas džiaugiasi, kad repeticijos vyksta kūrybiškai ir sklandžiai. Pagrindinius vaidmenis ruošia Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė, Ingrida Kažemėkaitė, tapsiančios žaviąja Šugar, į Džo ir Dafnę įsikūnys Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Ramūnas Urbietis ir Žanas Voronovas.

Iš miuziklo aukso amžiaus

J. Styne’o „Sugar“ buvo sukurtas miuziklo žanro aukso amžiaus laikais – 1972-aisiais. Pirmą kartą rodytas Brodvėjaus teatre. Nuo to laiko šis kūrinys apkeliavo visą pasaulį ir net buvo keletą kartų atnaujintas kitų kūrėjų, adaptuojant muziką prie šiuolaikiškesnio konteksto.

„Sugar“ KVMT diriguosiantis J. Geniušas džiaugiasi, kad Kaune statoma autentiška, neredaguota šio miuziklo versija. „Tų laikų muzika man tinka. Šiuolaikiniams arba atnaujintiems seniems miuziklams apibūdinti esu sugalvojęs tokį terminą – sentimentalioji pompastika. „Sugar“ muzika – bigbendinė, perteikianti F. Sinatros laikų atmosferą“, – sako J. Geniušas.

Nors J. Styne’o pavardė gali atrodyti nelabai pažįstama, daugelis tikrai yra girdėję jo muziką – ne vieną šio kompozitoriaus dainą atliko žymusis F. Sinatra. J. Geniušas užsiminė, kad KVMT orkestras šią stilistiką žino labai gerai ir ją mėgsta, tad repetuojant kaifuoja ne tik dirigentas, bet ir visas orkestras. „Tiek entuziazmo repetuojant seniai nemačiau. Kai medžiaga patraukli, muzika užkrečianti, visiems malonu eiti į darbą“, – įspūdžiais iš repeticijų dalijasi J. Geniušas ir tikisi, kad į šią džiugią atmosferą nesunkiai įsilies ir miuziklo žiūrovai.

Pusiausvyra: libretą iš anglų kalbos vertęs A. Žiurauskas džiaugiasi — nepaisant lietuvių kalbos subtilybių, pavyko rasti kompromisą tarp žodžio ir muzikos. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Tik teigiamos emocijos

Spektaklio režisierius A. Žiurauskas sako, kad miuziklas „Sugar“ ypatingas tuo, kad yra labai pozityvus. „Visos šitos bėdos, kad ir gyvybiškai svarbios, sprendžiamos labai šviesiai, komedijos pavidalu. Netgi mūsų banditai yra labai simpatiški ir linksmi. Šiame miuzikle nėra pykčio. Galbūt todėl ir mes su dirigentu repetuodami nė karto nesusipykome“, – juokauja jis.

J. Geniušas antrina, kad „Sugar“ reikšmingai papildys teatro repertuarą pozityvumu, nes pastaruoju metu statytuose ir publikai jau gerai pažįstamuose miuzikluose ryškus tamsos, mirties, kovos su blogiu motyvas. Pasak dirigento, būtent šmaikštumas ir šviesumas teatrui tapo pagrindiniais šio kūrinio pasirinkimo motyvais.

Vis dėlto kūrėjai pripažįsta, kad ne viskas statant šį spektaklį einasi kaip per sviestą. „Medžiaga reikalauja kitokios nei įprastai atidos, nes čia veikia vyrai, vilkintys moteriškus drabužius. Aktoriams reikia žinoti, kaip juos dėvėti, galų gale susitaikyti su tuo, kad juos reikės dėvėti, – pasirodo, vaikštant su aukštakulniais skauda raumenis! Kad ir kaip būtų, mūsų aktoriai nėra tokie jauni, tad vienas jų per pirmąją repeticiją pasitempė raumenis“, – linksmai pasakoja A. Žiurauskas.

Lietuvių kalboje skiemenų yra mažiau nei anglų kalboje, o natų partitūroje lieka tiek pat. Keičiasi ir muzikiniai kirčiai.

Apie ką šis spektaklis?

Ar toks spektaklis apie vyrus, persirengusius moterimis, šiandien, kai mene ypač ryšiai kvestionuojami lyčių stereotipai ir aktyviai veikia LGBTQ+ bendruomenių nariai, vis dar aktualus? „Šios temos mes vengėme“, – griežtai sako A. Žiurauskas. Tad apie ką šis spektaklis? „Apie meilę“, – atsako jis.

Kūrėjai pripažįsta, kad susikeitimo lytimis tema šiandien skamba jautriai. Nors vyrų, persirengusių moterimis, tema šioje istorijoje yra viena pagrindinių, režisierius teigia išryškinęs Džo ir Šugar santykių motyvą: „Tiek Džo, tiek Šugar buvo didžiausi savanaudžiai, kol sutiko vienas kitą. Tuomet jie buvo priversti kažką savo gyvenimuose aukoti.“

Spektaklio kūrėjai sako, kad šioje istorijoje svarbu ne tai, kad vyras dėvi moterišką suknelę. „Kalbame apie tai, kad mes, vyrai ir moterys, gyvename skirtinguose pasauliuose, kartais vieni kitų nesuprantame. Vyrui, dėvinčiam suknelę, tenka kitaip stovėti, kitaip mąstyti, kitaip reaguoti į situacijas“, – komentuoja A. Žiurauskas ir čia pat kartu su J. Geniušu dalijasi kurioziškomis asmeninėmis istorijomis, kai patys, patekę į išskirtinai moterišką kompaniją, patyrė daug juokingų nesusipratimų. „Matome, kad Dafnei tame moteriškame pasaulyje būti labai smagu – didelė pramoga. Ar jai patiko būti moterimi – kitas klausimas, į kurį atsakymo neieškome“, – sako spektaklio kūrėjai.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Lietuviški motyvai

„Lietuviškumo ženklų sąmoningai nekūrėme, tačiau jų neišvengėme, juk patys esame lietuviai“, – sako A. Žiurauskas. Kūrėjai pastebi, kad bene labiausiai miuziklą prie lietuviško konteksto priartina kalba. „Bet koks miuziklas, dainuojamas mūsų kalba, man skamba lietuviškai. Svajoju, kada galėsime miuziklo žanrą dainuoti originalo kalba, nes lietuviškai ne tik sunku perteikti autentišką muzikos stilistiką, bet ir kyla rimtų libreto vertimo sunkumų – lietuvių kalboje skiemenų yra mažiau nei anglų kalboje, o natų partitūroje lieka tiek pat. Keičiasi ir muzikiniai kirčiai“, – iššūkiais dalijasi J. Geniušas.

Miuziklo „Sugar“ libretą iš anglų kalbos vertęs A. Žiurauskas prisipažino, kad darbo proceso metu ne kartą teko ieškoti žodžio ir muzikos kompromiso. „Dramos ir muzikos konkurencija tikriausiai amžina, tad džiaugiuosi, kad nesunkiai radome kompromisų ne tik su dirigentu, bet ir su solistais, kurie mane nustebino gerąja prasme, nes su žodžio prasmės perteikimo per muziką užduotimi jie susitvarkė puikiai“, – sako A. Žiurauskas.

Scenografinis spektaklio sprendimas imituoja kino aikštelę, kurioje scenos darbininkai dekoracijas stato spektaklio metu.

Abu menininkai pasidžiaugė originaliai ir skirtingai interpretuotais pagrindiniais miuziklo vaidmenimis. Anot J. Geniušo, lygiavertės atlikėjų sudėtys sukuria spektakliui pridėtinę vertę, nes, vaidinant skirtingoms sudėtims, jis kaskart būna vis kitoks.

Scenoje bus M. Monroe?

Filmo „Džiaze tik merginos“ siužetas miuzikle atkartotas tiksliai, tačiau tekstas ir muzika – skirtingi. Miuziklo režisierius A. Žiurauskas atskleidė, kad, norėdamas paskatinti žiūrovus šypsotis dar labiau, KVMT spektaklyje panaudojo keletą filmo citatų.

Žiūrovų laukia ir dar viena staigmena – spektaklis papildytas filme skambančia Herberti Stotharti and Harry Ruby daina „I Wanna Be Loved By You“, kurios originalioje J. Styne’o partitūroje nėra. Spektaklio kūrėjai taip pat atskleidė, kad visos merginos spektaklyje dėvi Marilyn Monroe stiliaus perukus. Anot A. Žiurausko, nenorėta kopijuota legendinės aktorės, todėl spektaklyje neišvysime jos vaidybos stiliaus elementų – kūrėjai siekė sukurti tik jaukią asociaciją su visiems atpažįstamu filmo elementu.

Žiūrovų laukia dar viena intriga – scenografinis spektaklio sprendimas imituoja kino aikštelę, kurioje scenos darbininkai dekoracijas stato spektaklio metu.

Štai taip pozityviai, viltingai ir linksmai į KVMT sceną žengia naujas miuziklas. Šįkart kitoks – šviesus, nereflektuojantis socialinės problematikos ir nenagrinėjantis žmogaus sielos tamsumos. „Sugar“ neabejotinai praskaidrins melancholišką rudenišką nuotaiką ir pasaldins niūrią kasdienybę.