Šokio trupė „Ulna“: dėmesys kūrybiškam judesiui ir neįgaliųjų įtraukimui

  • Teksto dydis:

Kauno kultūros padangėje įsitvirtino nauja šokio trupė „Ulna“, kurią įkūrė choreografė, šokėja ir edukatorė Indrė Puišytė-Šidlauskienė. Menininkė atvira meno ir kultūros disciplinoms bei jų sintezėms. Jos biografijoje – teatrų scenose ir netradicinėse erdvėse įgyvendinami tarpdisciplininiai projektai, vienijantys įvairių sričių menininkus.

Skaičiuoja pirmus metus

Choreografės, Šiuolaikinio šokio asociacijos narė I.Puišytės-Šidlauskienės įkurta šokio trupė švenčia pirmąjį gimtadienį ir žvelgia į įgyvendintus projektus bei artėjančias premjeras.

Menininkė sako visada norėjusi turėti daugiau galimybių kurti ne tik Lietuvos teatrų scenose ar kitų režisuojamuose spektakliuose, galų gale pajuto, kad atėjo tam metas.

„Šokio trupės įkūrimas atveria tam daugiau galimybių, formuojame pamatą įvairioms kūrybinėms ir edukacinėms veikloms, kurios telpa po vienu stogu. „Ulna“ – tai atvira erdvė kūrybai ir edukacijai, spektakliams, įvairių kultūros ir meno disciplinų sąveikai, didelį dėmesį skiriant negalią turinčių žmonių įtraukimui į meninius procesus, platforma jaunųjų choreografų meninėms iniciatyvoms“, – sako I.Puišytė-Šidlauskienė.

Vystyti veiklą padeda neseniai į komandą prisijungusi kolegė šokėja-šviesų dailininkė Monika Šerbastojavaite, projektuose, anot I.Puišytės-Šidlauskienės, gera ir ramu bendradarbiauti su dramaturge Lina Laura Švedaite, kostiumų dizainerė Radvile Kisieliūte. Į trupės veiklą įsitraukę jaunuoliai ir kviestiniai menininkai padeda trupę vesti į priekį.

Ambicinga veikla

Per pirmuosius trupės veiklos metus įgyvendinti trys ambicingi projektai, skirti žmonėms, turintiems negalią. Bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga įgyvendintas projektas „Percepcija. Ne Matomi šokiai“, kurio metu vyko šokio užsiėmimai regos negalią turintiems žmonėms, atliktas tyrimas ir sukurta šiuolaikinio šokio programa šią negalią turintiems žmonėms.

Akcentai: „Ulna“ laukiama ir šiuolaikinio šokio scenoje, ir netradicinės meninės raiškos projektuose. / S. Baturos nuotr.

Įvairias ne(galias) turinčius asmenis į meninius procesus įtraukė ir visuomenės požiūrį keisti į juos kviečia I.Puišytės-Šidlauskienės autorinis darbas Kauno miesto kameriniame teatre "PinoKeys judėjimas", kuriame aktyviai veikia „Ulna“ ir bendradarbiaujama su „Kaunas – Europos kultūros sostine 2022“.

Didelį dėmesį „Ulna“ skiria ir edukacijai. Per metus vyko judesio jaunimui programa, kurios metu buvo mokoma atrasti-sukurti, išbandyti skirtingus choreografijos kūrimo metodus, analizuoti atlikėjo ir žiūrovo santykį bei tobulinti improvizaciją. Vykdyta kultūros paso programa moksleiviams „Atrask judesį savyje“, programa „Šeimų šokio sūkurys“, kuri pritaikyta ir autizmo spektrą turintiems vaikams. Šiuolaikinio šokio sklaidos programoje „PROmetėjas“ Kauno regione, Stakliškėse, vykdyta kūrybinių judesių laboratorija „Intervencijos“, o drauge su dalyvavusiais moksleiviais sukurtas trumpametražis filmas.

Menininkei sunku išskirti vieną projektą, tačiau "PinoKeys judėjimas" jos širdžiai suteikia išskirtinės šilumos.

Šokio trupė taip pat dalyvavo tarptautinio šokio festivalio „Aura 31“ ir „Kaunas – Europos kultūros sostinės 202“ forumo atidarymuose, įvairiuose kituose renginiuose.

„Džiaugiuosi, kad visa tai pavyko įgyvendinti per pirmuosius mūsų gyvavimo metus ir, manau, tai patvirtina, jog judame tinkama linkme", – atvirauja trupės įkūrėja. Menininkei sunku išskirti vieną projektą, tačiau „PinoKeys judėjimas“ jos širdžiai suteikia išskirtinės šilumos ir geba atnešti pokytį visuomenei.

Išskirtinė premjera

Vienas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo atidarymo savaitgalį akcentų – „PinoKeys judėjimo“ antroji premjera. Šiame performanse profesionalūs scenos menų kūrėjai (Andra Kavaliauskaitė, Petras Lisauskas, Jurgis Jarašius, I.Puišytė-Šidlauskienė, Vytautas Gasiliūnas ir Dominykas Vaitiekūnas) kuria drauge su negalias turinčiais žmonėmis.

Idėjos autoriai ragina pratęsti kalbą, kuria pradėta kalbėti jau seniai, tačiau per tyliai, išgirsti esantį drauge ir priimti savo silpnybes bei stiprybes. „Šiandien kaip niekad nesinori rėkti. Šokiruoti. Gąsdinti. Provokuoti, – teigiama performanso pristatyme. – Kartais užtenka labai mažai: išgirsti, kad esi ne vienas. Kad esi didesnis už didelį, o tavo stiprybė – priimti save silpną. Nusivylusį. Ir praradusį tikėjimą.“

Akcentai: „Ulna“ laukiama ir šiuolaikinio šokio scenoje, ir netradicinės meninės raiškos projektuose. / E. Kinaičio nuotr.

Kita trupės premjera – šokio ekskursija-spektaklis „Pakopa po pakopos“ – numatoma rugpjūtį. Šis performatyvus į̨vykis tiesiogiai į̨traukia Žaliakalnio bendruomenės narius, jaunuosius ir profesionalius menininkus, Kauno svečius ir vietinius, supažindina su gyvą̨ja Ž̌aliakalnio gyventojų̨ atmintimi ir istorija.

Kūrinys „Pakopa po pakopos“ įgyvendinamas drauge su „Fluxus Labas!“ bendruomenių programa, tai – Kauno lą̨stelės – Ž̌aliakalnio pjū̄vis, estetinėmis priemonė̇mis, istoriniais ir dokumentiniais metodais atskleidž̌iantis visą̨ jo grožį ir purvą̨.

„Pastaraisiais metais vykstantys procesai, įkvėpti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, ypač džiugina ir leidžia pajusti miesto kultūros pulsą. Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip esame viso to dalimi, o „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atveria dar platesnes galimybes į tai pasinerti“, – sako I.Puišytė-Šidlauskienė.

Menininkams tai puiki galimybė pristatyti savo kūrybą ne tik Lietuvos žiūrovams, bet ir užsienio svečiams. „Kiti metai mūsų miestui svarbūs, nes Kaunas, būdamas Lietuvos centru geografiškai, tampa ir kultūriniu centru visoje Europoje. Tikiu, kad tai visai Lietuvai atvers naujas platumas“, – į artėjančius naujuosius 2022 m. žvelgia menininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių