Spalio 7–11 d. Kauną užvaldys šiuolaikinio šokio dvasia. Penkias dienas truksiantis 25-asis šokio festivalis "Aura" žiūrovams pasiūlys penkiolika pasirodymų.

"Mums svarbus kiekvienas žiūrovas – ir tas, kuris nekantriai laukia mūsų festivalio, ir tas, kuris į jį ateis galbūt pirmą kartą, –  sako festivalio meno vadovė Birutė Letukaitė. – Stengiamės jiems dovanoti ir šviežių emocijų, ir naujų žinių, nes šiuolaikinis šokis, kaip ir visas šiuolaikinis menas, nuolat keičiasi, vystosi, žengia į priekį."

– Nori nenori, bet reikia pripažinti, kad vasara baigėsi, tačiau ruduo mums kasmet dovanoja tarptautinį šokio festivalį "Aura".

– Šįmet bus surengtas 25-asis festivalis, taigi jubiliejinis, o minint sukaktis nejučia žvilgtelėji atgal, imi dalytis prisiminimais. Pirmiausia, ką noriu ir vėl pakartoti, nors ne kartą tai jau esu sakiusi, – Kaunas yra šiuolaikinio šokio lopšys, pradedant Danute Nasvytyte, tęsiant mano mokytojai Kirai Daujotaitei ir sėkmingai gyvuojant "Aurai". Pirmas festivalis surengtas 1989 m. Tuomet jis vadinosi tarptautinis modernaus šokio festivalis.

– Paskui pavadinimas kiek keitėsi.

– Nuo pat pradžių, dar Isedoros Dunkan laikais, šis šokis buvo įvairiai vadinamas – laisvuoju, basakoju šokiu, vėliau gavo išraiškos, ekspresionistinio, moderniojo šokio vardus, nes keitėsi technikos, mokytojai. Praėjo ir postmodernizmo banga, garsiai paskelbusi ne – šokio technikai, teatrinei aikštelei, apšvietimui, išlavintiems kūnams, kostiumams, muzikai ir pan., po kurio laiko vėl atsigręžta į baleto techniką ir t. t.

Vadinamas jis ir naujuoju šokiu, nes jame dažnai jungiamas video-, tekstas, daina, gyva muzika, technologijos, daugybė įvairiausių dalykų, Dabar jis dažniausiai įvardijamas šiuolaikiniu šokiu, tačiau taip pat yra ir šokio teatras, neoklasikinis šokis.

– Oi, gali ir galva apsisukti.

– Todėl atsisakėme bet kokio įvardijimo, jau kurį laiką skelbiame, kad tai – tarptautinis šokio festivalis "Aura". Nenorėjome apsiriboti kokia nors stilistika, nes, tarkime, šokio teatras arba neoklasikinis šokis skiriasi. Kai pasaulyje dalyvaudavau peržiūrose, manęs vis klausdavo, ar mūsų festivalyje pristatomas tik modernus šokis, kuris, beje, jau yra istorija. Šiuo metu ypač populiarėja konceptualusis šokis.

Taigi šiandien, kai viskas juda pašėlusiu greičiu ir keičiasi, įdomu ir pravartu domėtis, kaip šokis kinta, kad nesustingtum ties savo įsivaizdavimu, lūkesčiais. Jau retai būna, kad atėjęs į šiuolaikinio šokio festivalį pamatytum vien dailiai šokančius žmones, nuo pradžios iki galo judesiu pasakojančiais istoriją. Šių dienų šokis labai įvairus, jame yra visko, taip pat ir tų pačių istorijų, bet ir daug naujo. Taigi, prieš einant, manau, būtina pasidomėti, paskaityti, pasižiūrėti mūsų tinklalapyje www.dancefestival.lt įkeltą šokio įrašą. Apskritai, domintis šiuolaikiniu menu verta būti aktyviam, tuomet neteks nusivilti, atvirkščiai – gausime naujų minčių, išgyvenimų, atradimų.

Prisipažinsiu, nuo pat pirmųjų festivalių siekėme žiūrovą ir edukuoti, jį supažindinti su įvairiausiomis pasaulinėmis šokio tendencijomis, kad jis galėtų sužinoti kuo daugiau, žvelgti kuo plačiau.

– Tai greičiausiai žaizda iš sovietmečio? Kai pasaulį nuo mūsų slėpė geležinė uždanga, buvome priversti virti vien savose sultyse.

– Taip, sovietmečiu informacija mūsų nepasiekdavo. Maža to, vadinamasis laisvasis šokis valdžios nebuvo toleruojamas, juk jame judesiu buvo išsakomos kitokios emocijos: liūdesys, nostalgija, ieškojimai, o reikėjo vien paradinio džiugesio. Taigi buvo pasirinktas baletas, modernųjį šokį nustumiant į paraštę. Geriausiu atveju jis galėjo egzistuoti tik mėgėjišku lygiu.

Kai pirmą kartą su K.Daujotaite mes, jos mokinės, nuvažiavome į Dresdeną, į šokio mokyklos kursus, kuriuos vedė pedagogai iš viso pasaulio, puikiai atsimenu keistą jausmą – tarsi būčiau atsiradusi laiko mašinoje, su kuria persikėliau 40 metų į priekį: ištiko šokas, nes visos buvome įsitikinusios, kad mes šokame taip, kaip ir kiti pasaulyje, nes to pasaulio (turiu galvoje – šokį) nebuvome mačiusios. Taigi iki šiol man liko svarbu ir kitiems parodyti kuo daugiau, kuo įvairesnių pasirodymų. Žiūrovas, lankantis festivalį, gauna ne tik emocijų ir naujų išgyvenimų, bet ir svarbios informacijos, praplečia akiratį.

– Koks festivalis bus šįmet, kuo išsiskirs?

– Šįmet šokio festivalyje "Aura" bus pristatomas naujasis Italijos šokis, jis festivalį atidarys ir dominuos. Beje, paprastai italų šokis siejamas su neoklasikiniu stiliumi. Tačiau šįmet man teko būti festivalyje Centrinės Italijos mieste Pizoje, kur italų šokis atvėrė įvairiausias, netikėčiausias savo puses. Taigi skirtingą, įdomų ir spalvingą italų šokį pamatys ir šiųmečio festivalio žiūrovai.

Atidarymo spektaklyje "Sonate Bach", kuriame skambės Johanno Sebastiano Bacho muzika, Virgilio Sieni trupė gvildens rimtas, skausmingas temas, o štai po jo, per naktinį pasirodymą, laukia žaismingas Silvios Gribaudi šokis, ironiškai klausiantis "Kokį amžių vaidini?" – jame bus taip pat daug netikėtų įspūdžių, beje, spektaklis ženklinamas "N-18".

– Gal bus šiame festivalyje kokių nors naujovių? Ir drauge – ar pamatysime jame ką nors iš jau žinomų choreografų ar trupių, dalyvavusių anksčiau?

– Šių metų naujovė – pasirodymai ne teatro scenoje. Tai projektas, kurį pavadinome "4x4": vienoje erdvėje pamatę pasirodymą, žiūrovai keliaus žiūrėti kito jau naujoje vietoje ir taip keturiose miesto erdvėse pamatys vis kitą pasirodymą. Tai bus drauge ir ekskursija po Kauno senamiestį, nes, einant į kitą vietą, kurioje bus šokama, gidas papasakos apie įdomesnius objektus. Projekte "4x4" dviejose vietose šoks "Auros" trupės šokėjai meksikiečiai, kurie, metus dirbę "Auroje", deja, po festivalio išvyksta į namus, į Meksiką, kitose dviejose erdvėse pasirodys šiųmečio festivalio svečiai.

Iš senų draugų šiame festivalyje pamatysime choreografo Johanneso Wielando spektaklio pasaulinę premjerą "darwintodarwin". J.Wielandas yra Kaselio miesto teatro Vokietijoje choreografas ir meno vadovas. Jis festivalyje lankėsi du kartus, "Auroje" statė du spektaklius – žiūrovų pamėgtą "Melacholijos dėžutę" ir "Užrištom akim". Dabar su juo Vokietijoje, Kaselyje, dirba mūsų šokėja Gotautė Kalmatavičiūtė, pelniusi Auksinį scenos kryžių už vaidmenis mano choreografijos šokio spektakliuose "Padaryk iš manęs jungiklį" ir "Apollo". Tačiau šįkart ją išvysime festivalio scenoje šokant su Vokietijos šokėjais.

– Ar bus publikos nuolat laukiamų šokėjų iš Izraelio? Taip pat pernai daugelį sužavėjo Pietų Korėjos atstovų šokis.

– Išties Izraelio šokį daugelis įsidėmėję ir jį mėgsta. Greičiausiai todėl, kad jis jaudina žiūrovą, Izraelio kūrėjai užkabina jausmus, todėl beveik niekada nepalieka abejingų.

Pernai daug dėmesio sulaukęs Pietų Korėjos šokis džiugins ir šįmet. Kitaip ir negalėjome, turėjome juos pakviesti, mums brangūs mūsų festivalio žiūrovai. Beje, ir tie, kurie į jį ateis galbūt pirmą kartą, todėl programą paruošėme įvairią. Na, o Pietų Korėjos šokio bus trys pasirodymai. Duete "Medis" šoks šiuo metu geriausiu šiuolaikinio šokio šokėju Pietų Korėjoje pripažintas Sun-Tae Lee , o spektaklį "Vyro dienoraštis" pastatė geriausias šių dienų Pietų Korėjos choreografas "Kunt Tae Parkas".

– Taigi festivalio platforma – naujasis Italijos šokis, tačiau išvysime ir Izraelio, ir Pietų Korėjos šokį. Ką dar?

– Beje, naujajam italų šokiui atstovaujančios Chiaros Bersani "Šeimos medyje" šoks neįgali, labai mažo ūgio šokėja. Tačiau pasirodymas nėra nei spekuliacija, nei dėmesio neįgaliesiems deklaracija. Ši šokėja pirmiausiai yra labai įdomi ir talentinga asmenybė.

Kviečiu atkreipti dėmesį į Cecilios Moisio iš Olandijos spektaklį "Sugretinti". Šį neeilinį pasirodymą, mano galva, būtinai turėtų pamatyti ir aktoriai. Dvi puikios olandų šokėjos yra ir nepakartojamos aktorės, ir talentingos dainininkės, ir performansų artistės, na, tiesiog tobulos! Beje, būtent jos yra šiųmečio šokio festivalio afišose.

Taip pat nepamirštamas Vanios Vaneau pasirodymas "Balta". V.Vaneau yra brazilė, tačiau užaugusi ir išsilavinimą įgijusi Europoje. Jos šokyje Brazilija pasirodo taip įdomiai, taip žavingai ir tuo pat metu taip skausmingai.

– Beje, jubiliejinis, 25-asis, šokio festivalis prašyte prašosi dovanų...

– Dovaną dovanosime mes, pakviesdami į nemokamą "Auros" spektaklį "Padaryk iš manęs jungiklį". Šis spektaklis, kuriam sukūriau choreografiją, šiais metais buvo apdovanotas dviem "Fortūnos" statulėlėmis už geriausią choreografiją ir geriausią muziką (kompozitorius – Antanas Jasenka). Na, o mums, organizatoriams, visuomet geriausia dovana yra kiekvienas atėjęs žiūrovas.