A. Samuolio fenomenas: legendinė geltona ir netikėti rakursai

Pėdsakai Kaune

Antanas Samuolis gimė Puišiuose, Raseinių apskrityje, intensyviausią kūrybinį gyvenimą praleido Kaune, Žaliakalnyje. Kaip vėliau pasakojo amžininkai, kukli buitis Vaisių gatvės medinuke neskurdino menininko fantazijos, atvirkščiai – čia tvyrojo tapybiška atmosfera, įkvėpusi sukurti ne vieną drobę.

Vienas žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų 1920–1922 m. lankė piešimo kursus Kaune – buvo vienas talentingiausių Justino Vienožinskio mokinių, vėliau tapė portretus, religinius paveikslus, dekoravo bažnyčias, retušavo senas fotografijas. Nuo 1930 m. dalyvavo parodose, buvo grupuotės „Ars“ (1932–1934 m.) narys.

1939 m. Lietuvos dailininkų sąjungos rūpesčiu išvykęs gydytis į Šveicariją plaučių tuberkuliozės alinamas A. Samuolis į Lietuvą nebegrįžo. Svetur užkluptas Antrojo pasaulinio karo, A. Samuolis mirė pakirstas ligos ir skurdo – vėlesnėms kartoms taip ir nepavyko atrasti menininko amžinojo poilsio vietos. Žinomos tik kapinės Leisine (Vo kantone), ant kurių tvoros yra prikabinta atminimo lentelė su A. Samuolio vardu.

Parodoje eksponuojami archyviniai dokumentai, nuotraukos iliustruoja įvairius dailininko gyvenimo etapus, jo artimus santykius su šeimos nariais, Kauno menininkų bendruomene.

Tyrinėdamas A. Samuolio kreipimąsi į meno mokyklos vadovybę, atrodo, regi ties popieriaus lakštu palinkusį daug vilčių puoselėjusį dailininką, kuriam, kaip ir daugumai jo amžininkų, nebuvo lengva valstybingumą ką tik atkūrusioje Lietuvoje susiorganizuoti kūrybai palankias buities sąlygas.

Autoportretas su patefonu. 1929 m.

Išskirtinė ekspozicija

A. Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, jis mirė jaunas, darbų yra išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra menininkų inspiracijos šaltinis.

Kaip pastebėjo dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, dailininkas nutapė raiškių figūrinių kompozicijų, monumentalių, ekspresyvių, apibendrintos formos, dramatiškos nuotaikos peizažų, natiurmortų. Sukūrė portretų, kuriems būdinga psichologinė ir socialinė charakteristika, grotesko, autoironijos elementai. Kūriniai ekspresyvios tapysenos, vyrauja suprimityvinta forma, tamsus, kontrastingų sodrių spalvų koloritas, dramatiška nuotaika.

Pasak kuratorių Genovaitės Bartulienės ir Inesos Kuliavaitės-Čepaitienės, tokia išsami paroda, skirta vienam žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui, į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų grįžo po ketvirčio amžiaus pertraukos.

Skaičiuojama, kad iš viso A. Samuolis nutapė apie šešias dešimtis paveikslų – parodoje eksponuojami 45 kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų ir privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino net devynios atminties institucijos – pradedant Lietuvos literatūros ir meno ir Kauno regioninis valstybės archyvais, baigiant krašto ir privačiais muziejais; Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, galerijos „The Room“, „Aidas“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų.

Nacionalinė dailės galerija Vilniuje sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“.

Geltona moteris. 1933 m.

Platesnis kontekstas

„Itin džiaugiamės galėdami pristatyti ryškiausius Samuolio kūrinius vienoje parodoje ir parodyti šiuolaikinių menininkų kūrybą, kurią įkvėpė ikoninis A. Samuolio paveikslas „Geltona moteris“, – sako muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė.

Šioje drobėje įamžintai egzotiško grožio moteriai, tapusiai visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta, kas gi buvo ši moteris, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia veikla ji užsiėmė. Apsilankius parodoje ne vieno laukia netikėtas atradimas, sužinojus, kad iš vaikystės žinoma kailinių žaislų kūrėja Stasė Samuolienė yra tiesiogiai susijusi su garsiuoju dailininku ir jo kūryba. Apie S. Samuolienę parodoje pasakoja fotodokumentika, jos asmeniniai daiktai ir kūriniai.

Iš viso A. Samuolis nutapė apie šešias dešimtis paveikslų – parodoje eksponuojami 45 kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų ir privačių kolekcijų.

Solidžią dalį parodoje užima šiuolaikinių menininkų kūriniai, kuriuos įkvėpė A. Samuolio kūrinyje dominuojantti optimistinė geltona spalva, moters įvaizdis ar raudonas kardelis.

Daugeliui šioje parodos dalyje pristatomų autorių A. Samuolis yra tapęs beveik mitine figūra, tapytojų „dievu“, jų kūrybos kamertonu. 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes "Geltonos moters" parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris padalinta pusiau“ (2015–2024).

Ruošiantis parodai buvo atlikta daug tyrimų, ieškant paveikslų sukūrimo ar gyvenimo istorijų, tačiau dėka parodos partnerio P. Gudyno restauravimo centro specialistų atlikti net septyni fizikiniai ir cheminiai kūrinių tyrimai. Kas buvo atrasta, ištyrus juos rentgenogramomis, taip pat bus atskleista žiūrovui.

Didelė parodos edukacinė erdvė leidžia ir pailsėti, ir kurti, ir įsijausti į A. Samuolio kūrybą, o kiekvienas norintis tapti tapytojo „modeliu“ gali papozuoti įrengtoje portreto atmosferą perteikiančioje aplinkoje ir tapti piešinio, tapybos darbo ar fotografijos įkvėpimo šaltiniu.

Baltoji obelis. 1932 m.

Kas? Paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki rugsėjo 8 d.

Parodą lydintys renginiai

Kovo 1 d. – Ekskursija su parodos kuratorėmis;

Kovo 14 d. – Tomo Ručio (Prano Gudyno restauravimo centras) paskaita „Antano Samuolio (1899–1942) paveikslų fizikiniai tyrimai ir netikėti atradimai“;

Kovo 28 d. – Viktoro Liutkaus paskaita-ekskursija „Raktažodis – Geltona moteris“;

Balandžio 5 d. – susitikimas su instaliacijos „Moteris, padalinta pusiau“ kūrėju Audriumi Novicku;

Balandžio 18 d. – Arvydo Šaltenio paskaita-ekskursija;

Gegužės 2 d. – Sigitos Maslauskaitės paskaita-ekskursija;

Gegužės 16 d. Danutė Marcinkevičienė (Knygos ir straipsnių apie Stasę Samulevičienę autorė): „Atsiminimai apie tautodailininkę Stasę Samulevičienę“;

Rugsėjo 5 d. – Ekskursija su parodos kuratorėmis.