- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio 18-ąją prasidėjęs 26-asis Pažaislio muzikos festivalis, iki šiol surengęs nemažai koncertų įvairiose erdvėse Kaune, Šiauliuose, Molėtų rajone, Žiežmariuose, Birštone, savo ištikimąją publiką penktadienio vakarą vėl kviečia sugrįžti prie Kauno marių, į Pažaislį.
„Festivalio erdvėje – Pažaislio vienuolyno kiemelyje – vyks dar vienas iš simfoninės – vokalinės muzikos koncertų, skirtų plačiai auditorijai, mėgstančiai muzikos, architektūros ir gamtos simbiozę. Sakralioje erdvėje penktadienį skambės Gustavo Mahlerio kūrinys „Daina apie žemę“ bei subtiliosios Franzo Schuberto Mišios G–dur. Koncerto programą atliks Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Roberto Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras bei solistai: Justina Gringytė (mecosopranas), Aleksandras Antonenko (tenoras, Latvija), Ieva Goleckytė (sopranas), Juozas Janužas (tenoras) ir Arminas Skirvainis (baritonas). Diriguos Gintaras Rinkevičius“, – pristatydamas renginį sakė Filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.
Anot G. Mahlerio kūrybos tyrinėtojų, 1909-aisiais Gustavas Mahleris (1860–1911) laiške Bruno Walteriui rašė: „Bandau tau paaiškinti ar aprašyti tai, ką sunku išreikšti žodžiais. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs. Dabar stoviu vis-à-vis de rien (akistatoje su nebūtimi) ir gyvenimo pabaigoje pradedu vėl mokytis vaikščioti ir stovėti.“
Remiantis šiuo laišku, paskutinę G. Mahlerio simfonijų trilogiją – „Daina apie žemę“, Devintoji ir nebaigta Dešimtoji – galima apibūdinti kaip tris „mokymosi vaikščioti ir stovėti“ piligrimystės proceso pakopas. Tai – tarsi mokymasis atrasti gyvenimo prasmę, stovint ant mirties slenksčio ir netikint nemirtingumu. „Daina apie žemę“, parašyta 1907 metų vasarą, – pirmoji trilogijos pakopa. Joje netikėtai dera karti neišvengiamo užgesimo nuojauta su hedonistiniu žavėjimusi gamtos grožiu ir gyvenimo ekstaze.
Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs.
6 dalių simfonijoje – kantatoje tenorui, altui ir orkestrui panaudoti tekstai iš Hanso Bethge‘s eilėraščių rinktinės „Kiniškoji fleita“ – tai laisvi vokiečių poeto VIII ir IX a. kinų poezijos vertimai. Pagal senovinius, net egzotiškus tekstus kompozitorius sukūrė pasaulio muzikos literatūros partitūrą. „Dainoje apie žemę“ koncentruotai atsiskleidė G. Mahlerio genialumas. Niekur kitur taip neatsiveria dvilypė jo asmenybė, svyruojanti nuo ekstaziško malonumo iki liguistos nuojautos, būdingos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios menui.
Pažaislyje „Dainą apie žemę“ atliks du pasaulinio lygio solistai – Londono karališkojoje „Covent Garden“ operoje dainuojanti Justina Gringytė ir Niujorko „Metropolitan“ ir Milano „La Scala“ solistas Aleksandras Antonenko.
Antrojoje koncerto dalyje skambės austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto (1797–1828) Mišios Nr. 2 G–dur. Mišios buvo sukurtos 1815 metais (mažiau nei per savaitę), bet pirmą kartą atliktos tik 1846-aisiais, prabėgus aštuoniolikai metų po kompozitoriaus mirties. Pusvalandžio netrunkantis kūrinys buvo parašytas kaip liturgijos dalis. F. Schubertas laiške tėvui rašė: „Žmonės stebisi pamaldumu, kurį išreiškiu himne Mergelei Marijai, – atrodo, kad ši muzika paliečia kiekvieną sielą ir perkeičia klausytoją.“
F. Schuberto Mišias Nr. 2 G–dur atliks solistai – sopranas Ieva Goleckytė, tenoras Juozas Janužas, o boso partiją – baritonas Arminas Skirvainis.
Koncerto organizatorių teigimu, dėl karštų vasaros orų, kurie nėra palankūs ne tik atlikėjams, bet ir muzikos instrumentams, vėlinama renginio pradžia. Koncertas „Daina apie žemę“ Pažaislio vienuolyne prasidės 20 valandą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pilies klonyje – „Mažvydas“ ir girdėti negirdėti Straussų šeimos šedevrai
Vėl į kasmetį susitikimą pilies klonyje kviečia tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“. 21-ąjį kartą organizuojamas renginys vyksta netikėtai skaudžiame kontekste – pasaulį krečia karas Ukrainoje. Tragiškus jo pada...
-
Kas vienija šių dienų Europos lėlių teatrus?1
Programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalimi tapęs Kauno valstybinio lėlių teatro organizuojamas 22-asis tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet 22“ supažindino su vienais įdomiausių Europos &sc...
-
Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio. Birželis
Muzikologas Viktoras Gerulaitis knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ pratarmėje rašo: „Klausytojas, eidamas į koncertą, turėtų namie palikti įprastas emocijas. Liūdna – linksma, niūru – džiugu – tai kas...
-
Modernaus meno keliais – maršrutas po XX a. Kauną4
Kur ir kaip kūrė garsiausi XX a. pabaigos Kauno menininkai? Kokiais maršrutais jie vaikščiojo ir kokius pėdsakus paliko mieste? Kauno modernaus meno fondas visus, neabejingus Kauno vėlyvajam modernizmui dailėje, kviečia pasivaikšči...
-
A. Martinaičio spalvų magija: „Parko galerijoje“ pristatomas legendinio menininko kūrybos palikimas1
„Parko galerijoje“ veikiančioje personalinėje parodoje „Prisiminimų pieva“ pristatoma žinomo Kauno menininko Antano Martinaičio kūryba. ...
-
Liepos 6-ąją Kaunas kviečia švęsti drauge: ką verta pamatyti, patirti ir kur sudalyvauti7
Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps f...
-
Akį glostanti K. S. Straigio medžio poezija8
Gelgaudiškio dvare visą vasarą veikia Gelgaudiškio kultūros centro ir Kauno galerijos „Aukso pjūvis“ žinomo kauniečio menininko Kazimiero Sigito Straigio medžio skulptūrų paroda. ...
-
Renginys „pARTy“ – rimtai nerimtas žvilgsnis per petį
Kauno – kultūros sostinės – renginių programa plati ir gili it upė, kiekvienam pasiūlanti tai, ko geidžia žinių trokštantis protas, juslių kutenimo – kūnas ir jautrių išgyvenimų – širdis. Visus ši...
-
Surenk vasaros šventę kolektyvui iki 30 žmonių: viskas lengviau, nei atrodo3
Vasara – švenčių metas. Tiek mažos, tiek didelės įmonės organizuoja renginius, kuriuose poilsio nusipelnę darbuotojai gali atsipūsti, pabendrauti neformalioje aplinkoje, sutvirtinti tarpusavio ryšius. Kaip įsimintiną susibūrimą ...
-
Savamokslis dailininkas: turiu tikslą patekti į istoriją8
Medicinos srityje besidarbuojančiam J. Jukoniui tapyba – atgaiva nuo profesinės veiklos. Kalniečių mikrorajono daugiabučio, kuriame jis gyvena su mama, du nedideli kambariai verste užversti tapybos darbais. Kas netelpa ant sienų, tvarkingai sudėt...