Reta proga išgirsti J. Juzeliūno „Patarlių simfoniją“

Sumanymo originalumu ir spalvinga partitūra garsėjantį kūrinį atliks Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Su J.Juzeliūno kūryba ir kūrinio ypatumais klausytojus supažindins muzikologė Dainora Merčaitytė, diriguos profesorius Petras Bingelis.

Iškiliųjų gretose

1916 m. dabartinės Latvijos teritorijoje esančiame Čepolės kaime, tuomečiame Žeimelio valsčiuje gimęs Julius Juzeliūnas – žymus kompozitorius ir pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras, politinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Sąjūdžio steigėjų.

J.Juzeliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas, išsamios monografijos apie kompozitorių autorius, šią vasarą amžinybėn iškeliavęs muzikologijos profesorius Algirdas Ambrazas teigia, kad "J.Juzeliūnas buvo Juozo Gruodžio kūrybinių idėjų perėmėjas ir tesėjas. O pagrindinė idėja, lietuviškos muzikos vizija – nuosekliai tautinė, atsiremianti į liaudiškas šaknis ir kartu moderni, naudojanti šiuolaikines raiškos priemones."

Profesorius tvirtina, kad tautiškumo ir modernumo sintezės idėją Lietuvoje pirmasis iškėlė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Itin jį vertinęs J.Gruodis perėmė šį požiūrį, o J.Juzeliūnas tęsė kryptingą mokytojo veiklą. A.Ambrazas sako: "Visada brėžiu tokią liniją: M.K.Čiurlionis – J.Gruodis – J.Juzeliūnas, o toliau – daugybė J.Juzeliūno sekėjų, visa tautinė mokykla."

Svarbiausia – būti savimi

Kone penkias dešimtis kompozitorių išugdęs J.Juzeliūnas (daugeliui puikiai žinomi jo mokiniai Justinas Bašinskas, Vytautas Laurušas, Romualdas Twardowskis, Antanas Rekašius, Teisutis Makačinas, Feliksas Bajoras, Mindaugas Urbaitis, Onutė Narbutaitė, Rytis Mažulis, Šarūnas Nakas, Vaclovas Augustinas, Zita Bružaitė ir kiti) studentams draudė kopijuoti save. Mokiniai puikiai pamena dėstytojo frazę: "Nei manim patapsi, nei savimi tapsi. Svarbu subrandinti savo individualybę."

J.Juzeliūno veiklą kruopščiai tyrinėjęs A.Ambrazas kaip vienus stipriausių veiksnių, paskatinusių būsimąjį kompozitorių pasirinkti muziko kelią, įvardija jo tėvus ir meilę. Pasak jo, jaunystėje duoną lauko darbuose pas ūkininkus bandžiusiam užsidirbti jaunuoliui motina patarė: "Kam tau lauke šalti, geriau kur nors šiltoj stuboj... Gal batsiuviu užsiimtum..." Taigi, batsiuvystė tapo pirmąja J.Juzeliūno profesija.

Taisydamas batus būsimasis muzikas pamilo miestelio inteligentų dukrą, ketinusią studijuoti mokytojų seminarijoje ir susimąstė: "Juk mokytoja ir batsiuvys – nesuderinamos profesijos... O jeigu aš tapčiau vargonininku?" Profesorius A.Ambrazas teigia: "Toks įsimylėjimas jį atvedė į muziką, ir taip mes gavome Juzeliūną."

Paminklas tėvui

J.Juzeliūno tėvas buvo bežemis samdomas darbininkas, tokius Žeimelio apylinkėse vadino bobeliais. A.Ambrazas pasakoja, kad, sužinojęs apie sūnaus ketinimą mokytis muzikos, tėvas numojo ranka: "Tokia ta jūsų profesija... iš bezdalų virvutę pinti."

Tėvo atminimą kompozitorius norėjo įamžinti jo gimimo 100-mečiui sukurdamas simfoniją. Prasidėjus Sąjūdžiui, jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, ir ši idėja buvo atidėta vėlesniam laikui.

Norėdamas grąžinti moralinę skolą tėvui J.Juzeliūnas 1991 m. vasarą užbaigė prieš ketverius metus pradėtą "Patarlių simfonijos" partitūrą. Šeštoji kompozitoriaus simfonija grįsta liaudies išmintimi – patarlių, priežodžių ir liaudiškų aforizmų tekstais.

Realizuodamas tokį neįprastą sumanymą autorius rėmėsi ne tik jaunystės dienomis įsimintais tautosakos perlais, bet kruopščiai nagrinėjo Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtus lietuvių liaudies patarlių rinkinius. Apie tokį neįprastą sumanymą autorius rašė: "Patarlių simfonijos" gimimas sietinas su noru pažymėti mano Tėvo 100-ąsias gimimo metines (1888–1988). Tai vertė apgalvoti šio noro realizavimo formą ir pagaliau apsistota ties lietuvių liaudies patarlėmis ir priežodžiais. Norėta ne vien prisiminti Tėvą – tai buvo tarytum pretekstas pamąstyti apie mūsų tautos moralines vertybes, jų ištakas ir dvasią. Artimesnė pažintis su lietuvių liaudies patarlėmis ir priežodžiais rodo, kad šioje tautos išraiškos formoje slypi labai platus dvasinių, moralinių, socialinių ir visuomeninių santykių spektras. Iš tų lobių būtų galima sudaryti netgi visą moralinį-teisinį kodeksą, teikiantį taiklų atsakymą į visas gyvenimo apraiškas."

Tautiniai elementai

Kūrinio kelias į koncertinį gyvenimą nebuvo lengvas. Pirmąjį atlikimą kompozitorius patikėjo Kauno valstybinio choro vadovui Petrui Bingeliui, bet, šiam netikėtai susirgus, premjeros vairą perėmė Juozas Domarkas. Simfonijos premjera įvyko 1992 m. kovo mėnesį, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Anotacijoje II Baltijos muzikos festivalio "Gaida" koncertui, kuriame "Patarlių simfonija" nuskambėjo antrą kartą, kompozitorius taip nusakė kūrinio muzikinės dramaturgijos ypatumus: "Rašant muziką siekta, kad tiems, kurie teksto nesupranta, simfonija skambėtų kaip grynai muzikos kūrinys. Muzikinis sumanymas kai kuo naujas, o kai kuo gal ir tradicinis. Pasinaudota įprasta ciklo forma, pagrįsta dalių dinaminiais kontrastais. Autorius turėjo nemažai sunkumų, nes didelės apimties – simfonijos – formą reikėjo sukurti remiantis trumputėmis žodinėmis sentencijomis, lakoniškai nusakančiomis vienokias ar kitokias dvasines nuostatas. Todėl, naudojantis minėtu kontrastų principu, įvairias patarles ir priežodžius teko sugrupuoti."

Kompozitoriaus įvardytas sugrupavimas atsispindi simfonijos struktūroje. Keturių kontrastingų dalių kūrinys pasižymi turtinga ritmika, kintamais metrais, nelauktais akcentais, skirtingų ritminių motyvų junginiais. Čia gausu neįprastų garso išgavimo būdų, naudojant tam tradicinius simfoninio orkestro instrumentus, o simfonija prasideda ir baigiasi paslaptingai gaudžiančiais tautinio muzikavimo praktikoje naudojamo grojimo skirtingai vandeniu užpildytais buteliais garsais.

Orkestras šiame kūrinyje neapsiriboja akompanavimu chorui, jis turi nemažai savarankiškų epizodų, pabrėžiančių kulminacijas ir išryškinančių formos padalų ribas. Pirmoji simfonijos dalis pavadinta "Diena". Šios epinio pobūdžio dalies pagrindinė idėja grindžiama patarle "Gims diena, gims dienai ir darbas". Antroji dalis "Dūmas" – dinamiškesnė, jos tekstinis leitmotyvas – "Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis". Trečioji dalis "Šunelis" – pati energingiausia, kupina sarkazmo ir aštrių potėpių. Jos pagrindinė idėja – "Auga šunelis, auga šuneliui danteliai". Ketvirtoji dalis "Daina" grįsta lyriškais apmąstymais, joje girdimas priežodis "Gegutės daina skausmo pagimdyta", o prieš pabaigą tarsi dinamiška intervencija nuskamba patarlė "Verčiau be galvos, negu be garbės".

Kas? Koncertas, skirtas J.Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Lapkričio 25 d.