Įtaigus mikroskopinis vaizdas

Vis dėlto nuo tikrojo šios rūšies pelėsio (lot. penicillium digitatum) šis skiriasi tuo, kad vaisių negadina. Didžiulės pelėsinių grybų kolonijos ant muziejaus sienų – tai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros absolventės Astos Federavičiūtės-Jasiūnės magistro baigiamojo darbo (vadovės doc. Lina Jonikė ir doc. Monika Grašienė) tekstilinis objektas-instaliacija "Penicillium digitatum". Jaunoji menininkė pasirinko biologinį objektą – supelijusios sienos kompoziciją, mikroskopinių vaizdų ir laboratorinių Petri lėkštelių kolekciją su jose pasėtu ir užaugintu tikru penicillium digitatum pelėsiu. "Pasirinkau šią rūšį sąmoningai, dėl mikroskopinio vaizdo įtaigumo, estetiškumo ir dėl to, kad labai mėgstu citrusinius vaisius", – temos pasirinkimą grindžia menininkė. Šis pelėsis – tai labai greitai kintanti gyva biologinė sistema, todėl gali būti demonstruojama tik tam tikrą laiką, nes ji dauginasi ir galiausiai praranda šiam grybui būdingą kolonijų formą.

A.Federavičiūtės-Jasiūnės instaliacija – tai po ilgų biologinės medžiagos tyrinėjimų, ieškojimų ir atradimų iš laboratorinės Petri lėkštutės į modernią meninę formą perkeltas ir šiuolaikinėmis priemonėmis išpildytas meno kūrinys. Tai, ką paprastai galima pamatyti tik laboratorinėje aplinkoje, čia įgauna naują tekstilinę išraišką.

Universali šiuolaikinė tekstilė

Citrusinius vaisius naikinantis pelėsis, neigiamai veikiantis žmogaus sveikatą, A.Federavičiūtės-Jasiūnės darbe, pasitelkus šiuolaikines technines priemones ir kūrybiškumą, virsta moderniu šiuolaikinės tekstilės objektu, veikiančiu žiūrovą priešingai: verčia mąstyti apie šiuolaikinės tekstilės universalumą, neišsemiamas kūrybines galimybes ir šiandienį meną. Šis novatoriškas tekstilinis postmodernus objektas išsiskiria ir aukštu techniniu išpildymu.

Plika akimi šie pelėsiniai grybai neįžiūrimi, matomas tik visuminis vaizdas, nes tų pikselių, kaip ir pelėsių, yra milijonai.

Kauno rajono muziejus, įsikūręs XVII a. statytoje Raudondvario pilyje, – viena tinkamiausių vietų šiam darbui eksponuoti. Šis kultūros paveldo objektas istoriškai susijęs su citrusiniais augalais. XIX a. grafai Tiškevičiai turėjo didžiulę apelsinmedžių, citrinmedžių ir mandarinmedžių kolekciją, garsinusią Raudondvario dvarą. A.Federavičiūtė-Jasiūnė instaliaciją "Penicillium digitatum" nusprendė pristatyti istorinėje erdvėje, pilies bokšte, ir atskleisti jo kaip šiuolaikinio tekstilės objekto pranašumus, panaudojant skirtingus tekstilės kūrinio išryškinimo variantus: pristatyti jį natūralioje dienos šviesoje ir apšviestą liuminescencine lempa. Taip meno kūrinys įgauna naują formą, tampa paslaptingesne biologinio objekto išraiška meninėje formoje, nes siūlas, kuriuo išsiuvinėtas pelėsio vaizdas, ima švytėti.

Išdidino tūkstančius kartų

Dailininkė išsiuvinėjo skaitmenine fotografija gautą pelėsio vaizdą, sudarytą iš pikselių visumos. Pikseliai – mažiausia skaitmenos dalis, kaip ir per mikroskopą matomi vaizdai. "Plika akimi šie pelėsiniai grybai neįžiūrimi, matomas tik visuminis vaizdas, nes tų pikselių, kaip ir pelėsių, yra milijonai. Taigi kūrinyje sieju nematomas mikroskopines pelėsių dalis su skaitmeninės nuotraukos mažiausių dalelių – pikselių raiška. Mano pasirinkto pelėsio smulkioji detalė-konidija realybėje yra apie 6,5 μm dydžio (vienas μm, arba mikrometras, yra viena milijonoji metro dalis – red. past.), tačiau kūrinyje aš išdidinu detalę 23 tūkst. kartų ", – pasakoja dailininkė.

A.Federavičiūtės-Jasiūnės instaliacija "Penicillium digitatum" Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje eksponuojama iki birželio 30 d.