Raudondvaris – kultūros kolektyvais šalyje garsi vietos bendruomenė

Mykolo Romerio universitetas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su informaciniu partneriu "Savivaldybių žinios" bei verslo partneriu VšĮ "Pro Partners" rugsėjo 24 d. paskelbė ir apdovanojo dar keturių nominacijų nugalėtojus: "Vietos bendruomenės lyderio – vadybininko", "Vietos bendruomenės sėkmės istorijos", "Bendruomeniškiausios seniūnijos arba savivaldybės" ir "Sveikos gyvensenos renginiais garsios vietos bendruomenės".

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Černiauskienės nuomone, "Kultūros kolektyvais garsios vietos bendruomenės" nominacijoje respublikiniame konkurse Raudondvario bendruomenė nugalėjo neatsitiktinai.

"Raudondvario kultūros centre šoka, dainuoja, groja 361-as raudondvarietis nuo ketverių iki 80 metų. Tai aktyvioji Raudondvario bendruomenės dalis, kuri susitelkia ir tenkina ne tik savo asmeninius kultūrinės raiškos poreikius, tačiau telkiasi bendroms veikloms, dalijasi patirtimi ir idėjomis, padeda vieni kitiems įgyvendinant įvairius sumanymus. Meno mėgėjų kolektyvų gausa ir aktyvumas Raudondvaryje vertingi visai bendruomenei, nes dalyviai pasidžiaugia vieni kitų pasiekimais, skatina bendravimą, stiprina bendruomeniškumo jausmą ir padeda pritraukti vis daugiau naujų bendruomenės narių", – sakė R.Černiauskienė.

Rūta Černiauskienė

Skamba įvairiausios dainos

Pasak Raudondvario kultūros centro direktorės Jolantos Zizienės, mišrus choras "Svajonė", vadovaujamas Renatos Mišeikienės, yra ilgiausiai – 60 metų – gyvuojantis choras Kauno rajone. Jį drąsiai galima laikyti neatskiriama miestelio bendruomenės dalimi. "Raudondvaris – kompozitoriaus J.Naujalio gimtinė, todėl vienas didžiausių choro uždavinių – puoselėti kompozitoriaus atminimą ir skleisti jo sukurtą muziką. "Svajonė" – pagrindinis J.Naujalio mišrių chorų organizatorius. Šie konkursai Raudondvaryje vyksta nuo 1971 metų", – pasakojo J.Zizienė.

Meno mėgėjų kolektyvų gausa ir aktyvumas Raudondvaryje vertingi visai bendruomenei.

Kultūros centro direktorė pasidžiaugė ir to paties pavadinimo vaikų choru – tai auganti pamaina suaugusiųjų chorui. Jame dainuoja mišraus choro "Svajonė" choristų vaikai ir anūkai. Chorą sudaro dvi amžiaus grupės: pradedančioji 4–6 ir jaunučiai 7–12 metų, ir paneigia stereotipą, kad chorinis dainavimas – pagyvenusių žmonių užsiėmimas.

Folkloro ansamblis "Piliarožė" (vadovas Vilius Marma) – Raudondvaryje vykstančių etnografinių švenčių dalyviai, organizatoriai. Ansamblyje šoka, groja, dainuoja ir saugo tautinį palikimą 25 nariai. Jie – tarptautinio festivalio "Skamba, skamba kankliai" dalyviai, respublikinės dainų šventės, folkloro dienos dalyviai. Kiekvieną rugsėjį jau penkerius metus iš eilės organizuoja unikalią šventę – etnokultūrines vyrų varžytuves. Iš visos šalies suvažiavę folkloro kolektyvų vyrai varžosi dainuodami, pasakodami anekdotus, žaisdami etnožaidimą "Kyla". Taip pat ansamblis bendruomenei organizuoja Pusiaužiemio, Užgavėnių, Rasų šventes.

Dainuojamosios poezijos grupė "Vitražai" – netradicinė meno mėgėjų veiklos sritis. Ši grupė sukurta ir išpuoselėta Algirdo Svidinsko, o dabar vadovaujama Giedriaus Paškevičius, gerai žinoma visoje Lietuvoje. "Vitražai", pasak Raudondvario kultūros centro direktorės, yra pagrindinė respublikinio bardų festivalio "Ant žemės krašto" iniciatorė ir organizatorė. Šis festivalis vyksta jau keturiolika metų, labai gražioje Raudondvario dvaro parko aplinkoje, jį ypač mėgsta jaunieji raudondvariečiai.

Nuo liaudiškų iki gatvės šokių

Dvidešimt trejus metus Raudondvaryje gyvuoja liaudiškų šokių kolektyvas "Vėjo malūnėlis" (vadovės Gintarė Milieškaitė ir J.Zizienė), visų respublikinių dainų švenčių dalyvis, Europoje garsinantis Lietuvos, Kauno rajono ir, žinoma, Raudondvario vardą.

Kolektyvą, kuriame šoka 82 šokėjai, sudaro keturios amžiaus grupės: jaunučiai, jauniai, jaunuoliai, vyresnieji. "Vėjo malūnėlis" – didžiausias bendruomeniškumo pasiekimas, kolektyvą lanko tiek tėvai, tiek jų vaikai. Šis kolektyvas ypač mylimas bendruomenės. Raudondvaryje liaudiškas šokis – prestižo reikalas. Norint tapti šio kolektyvo nariu, reikia pasivaržyti", – pabrėžė J.Zizienė.

Pasak Raudondvario kultūros centro direktorės J.Zizienės, norint tapti kai kurių kolektyvų nariu, reikia pasivaržyti.

Bendruomenėje populiarūs ne tik liaudiški šokiai. Jau penkeri metai Raudondvaryje sėkmingai veikia Deimantės šokių studija (vadovė Deimantė Sriubienė) – gausiausias vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvas. Jį sudaro penkios amžiaus grupės nuo ketverių iki 45 metų, daugiau kaip šimtas šokėjų. Ši studija įvairiausiuose konkursuose skina laurus ir garsina Raudondvario vardą. "Pernai susikūrė šokėjų mamyčių gatvės šokių grupė. Jos irgi bando užkariauti žiūrovų širdis ir telkti jaunų raudondvariečių šeimas", – sakė J.Zizienė.

Turi net teatrą

Raudondvario bendruomenę įvairiausių švenčių metu linksmina ir liaudiškos muzikos kapela "Raudonpilis", vadovaujama Violetos Polianskienės. "Raudonpilis" taip pat turi savo renginį: "Kaimynėli, būki svečias". Šios šventės metu susirenka kapelos iš aplinkinių miestelių, rajonų ir surengia linksmą gegužinę. "Dar vienas išskirtinis kapelos bruožas – didelę jos repertuaro  dalį sudaro raudondvariečio kompozitoriaus Vytauto Povilaičio sukurti arba aranžuoti muzikiniai kūriniai", – pasakojo J.Zizienė.

Jauniausias bendruomenės kolektyvas – Raudondvario mėgėjų teatras (vadovas Andrius Kurienius) – įsikūręs vos prieš dvejus metus. Šis teatras atsirado po vienos bendruomenės šventės, kai kiekvienas kolektyvas turėjo paruošti režisuotą prisistatymą.

Bendravimo ir saviraiškos forma

Šiandien dažnas skundžiasi laiko trūkumu, o štai Irma Samuolytė ne tik dainuoja chore "Svajonė", bet ir dalyvauja kapelos veikloje. "Į chorą atėjau, kai to laiko buvo gerokai daugiau, 1994-asiais, – šypsojosi moteris. – Dainuoti mėgau nuo vaikystės, nors ir nedalyvavo tokioje veikloje, dainingi buvo tėveliai ir visa giminė. "Svajonė" – puikus kolektyvas, smagu kur nors išvažiuoti ir sudainuoti, pabendrauti su kitais dainos ir šokio mėgėjais. Ir kaip gali tam nerasti laiko?"

Mišrus choras "Svajonė" yra ilgiausiai – 60 metų – gyvuojantis choras Kauno rajone.

Choro senbuvės nuomone, aktyvus kultūrinis gyvenimas vietos bendruomenėse šiandien yra labai svarbus. "Anksčiau kaimynai vieni kitus pažinodavo, o dabar tarp žmonių jaučiamas susvetimėjimas. Kai įsitraukiama į kultūrinę veiklą, atsiranda ryšys, netgi saugi kaimynystė. Tai ir bendravimo, ir saviraiškos forma", – įsitikinusi I.Samuolytė.

I.Samuolytė chorą lanko nuo 1994 m.