- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1989 m. pavasarį, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji savarankiška aukštoji mokykla tuo metu dar sovietų okupuotoje Lietuvoje. Minint universiteto atkūrimo 30-metį, bus pristatytas filmas "Laisvos minties universitetas".
Aplenkė nepriklausomybę
Dokumentinės juostos režisierius – VDU docentas, garsus publicistas Rytis Zemkauskas. Šiame filme nebus įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybių mąstymą, idėjas bei parodyti veiksmus, kurie skatino modernios ir šiuolaikinės Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai pasakojimas apie universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę.
Sąjūdžio epochoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkus suvienijo bendras tikslas – gaivinti ir modernizuoti dar 1922-aisiais įkurtą Lietuvos universitetą Kaune, vėliau pervardytą Vytauto Didžiojo garbei ir sovietų uždarytą 1950 m. Susitelkusi bendruomenė siekė kurti universitetą tokį, kuris griautų sovietmečiu susiformavusią aukštojo mokslo institucinę kultūrą, hierarchinį valdymą, bendravimo bei mentaliteto struktūras ir kartu atvertų kelią spartesniam vakarietiškos akademinės kultūros formavimuisi.
Atkūrimo idėja buvo pradėta realizuoti 1989 m. balandžio 26–28 d. Kaune, tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas". Šio renginio baigiamojoje sesijoje buvo paskelbtas VDU Atkūrimo aktas – pirmas bendras Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų žingsnis, lėmęs ir tolesnį bendradarbiavimą plėtojant universiteto veiklas.
Filme nebus įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybių mąstymą, idėjas.
Vertybės ir prioritetai
Vėliau, 1990 m. gruodį, priimtas VDU statutas įteisino ne tik universiteto autonomiją ir akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę, bet ir Lietuvai tuo metu naujas trijų pakopų studijas. Nuo pat atkūrimo pradžios universitete itin rūpintasi stipriu užsienio kalbų ugdymu.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis įsitikinęs, kad universiteto istorija yra neatsiejama nuo šalies ir visuomenės istorijos – per tris dešimtmečius VDU tapo nepriklausomos Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo simboliu.
"Galvoju, kad universitete sukurtos akademinio gyvenimo sąlygos gali persikelti ir į viešą ar politinį gyvenimą. Universitetas nėra tik ugdymo erdvė: priklausomai nuo vertybių, kuriomis vadovaujamasi organizuojant bendruomeninį gyvenimą čia, pritraukiamos ir išorės organizacijos, bendraminčių būreliai. Tikiu, kad tik laisva valia ir begaliniu noru galima sukurti kažką išties vertingo", – kalbėjo rektorius.
Iššūkis
VDU tapo pirmąja aukštąja mokykla Baltijos jūros šalių regione, kurios studijų sistemoje įsitvirtino artes liberales (lot. laisvieji menai) idėjos, atskleidžiančios asmeninę studento laisvę, puoselėjančios atsakomybę ne tik savarankiškai pasirenkant studijų dalykus, bet ir bendraujant studentams bei dėstytojams, įgyvendinant kūrybos ir kritinės minties palaikymo projektus.
Nuo pat atkūrimo universitetas laikėsi principo, kad mokymo procesas yra neįmanomas be mokslo ir studijų vienovės. Todėl, tik prasidėjus pirmiesiems mokslo metams, įkuriami mokslo centrai – Informatikos ir Vadybos, o vėliau ir Humanitarinių, Pedagogikos ir Aplinkotyros mokslų. VDU taip pat vienintelis atkūrė ordinarinių ir ekstraordinarinių profesorių statusą.
Universitetas pasitinka 30-ąsias atkūrimo metines su išaugusia bendruomene: šiemet jo gretas papildė Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai, tapę VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijomis.
Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 30-mečiui skirta šventė vyks balandžio 24 d. 16 val. VDU Didžiojoje salėje (S.Daukanto g. 28). Renginio pradžioje – filmo "Laisvos minties universitetas" premjera ir diskusija "Mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...