- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
-
Didžiausiame Lietuvos bijūnyne – masinis žydėjimas
Prabangiais žiedais masiškai puošiasi turtinga bijūnų kolekcija, esanti didžiausiame Lietuvos bijūnyne – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune.
Šiemet lankytojų žvilgsnius pasitinka daugiau kaip 700 kolekcinių numerių bijūnų iš viso pasaulio, atskleisdami ir iliustruodami plačią bijūnų rūšių ir veislių įvairovę. Ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų palikimui – svarbią šiuo metu VDU Botanikos sode auginamos bijūnų kolekcijos dalį sudaro Lietuvoje išvestos bijūnų veislės.
Lietuvos selekcininkų darbams – ypatingas dėmesys
VDU Botanikos sode esantis bijūnynas – tai ne tik žiedų jūra, bet ir galimybė vienoje vietoje pamatyti reikšmingiausias Lietuvos selekcininkų sukurtas veisles. Pavyzdžiui, visas devyniolika dr. Onos Skeivinės ir visas dvidešimt penkias Jono Evaldo Tarvido ir Emilijos Tarvidienės išvestas veisles. Taip pat eksponuojamos šešios Kęstučio Vyšniausko, keturios Pranciškaus Puidoko ir viena Semiono Eicher-Lorkos veislė.
VDU Botanikos sodo nuotr.
Buvusi ilgametė VDU Botanikos sodo darbuotoja dr. Ona Skeivienė laikoma pirmąja profesionalia šalies bijūnų selekcininke. Visos jos veislės priklauso puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių hibridų grupei (Hybrid Lactiflora Group), o šešios iš jų oficialiai užregistruotos Amerikos bijūnų draugijos registre. Visos O. Skeivienės veislės priskirtos Lietuvos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams ir saugomos.
Jonas Evaldas Tarvidas ir Emilija Tarvidienė – profesionalūs bijūnų selekcininkai, iki 1994 metų dirbę Lietuvos žemdirbystės institute. Kryžmindami puikiojo bijūno veisles tarpusavyje jie išvedė 25 Hybrid Lactiflora grupės veisles, kurios visos priskirtos Lietuvos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams.
VDU Botanikos sodo nuotr.
Kęstutis Vyšniauskas pirmasis Lietuvoje sukūrė žolinių bijūnų veislių ir rūšių hibridų grupės (Herbaceous Hybrid/Species Crosses Group) veisles ir vieną Hybrid Lactiflora grupės veislę. Pranciškus Puidokas yra sukūręs ir oficialiai užregistravęs puikiojo bijūno hibridų grupės veisles, kurios sukurtos tarpusavyje kryžminant O. Skeivienės veisles 'Maironis' (1964) ir 'Garbė Motinai' (1947). Semionas Eicher-Lorka – pusiau sumedėjusių bijūnų (Intersectional Hybrid/Itoh Group) selekcininkas. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad jis buvo išvedęs 12 bijūnų veislių. VDU Botanikos sodo kolekcijoje auginama tik viena S. Eicher-Lorkos veislė – 'Žizel' (iki 1986).
Ekspozicijoje galite pamatyti ir VDU Botanikos sode atrinktus naujausius bijūnų hibridus, kurie etiketėse pažymėti selekciniais numeriais. Vienam iš tokių atrinktų hibridų jau suteiktas vardas – 'Estonian Snow' (Arūnas Balsevičius, iki 2014).
Nestinga naujienų
Bijūnų kolekcijos plėtra vyksta kasmet. Nemažai bijūnų rūšių ir veislių įsigyta bendradarbiaujant su kolekcininkais ir botanikos sodais, pavyzdžiui, šiemet ekspoziciją papildė bijūnai iš Gruzijos nacionalinio botanikos sodo: Paeonia carrthalinica, Paeonia caucasica, Paeonia Mlokosewitschii, Paeonia wittmanniana, Paeonia steveniana. Įsigyta ir pusiau sumedėjusių bijūnų (Intersectional Hybrid/Itoh Group): 'White Emperor', 'Sonoma Rosy Future', 'Norwegian Blush', 'Red Double Seedling', 'Tolomeo no 59'.
VDU Botanikos sodo nuotr.
Be to, įkurta ekspozicija, specialiai skirta oficialiai registruotiems dr. O. Skeivienės bijūnams: čia galite ne tik pasigrožėti veislėmis 'Darius Girėnas', 'Freda', 'Garbė Motinai', 'Professor K. Grybauskas', 'Skeivienės Vėlyvasis', 'Virgilijus', bet ir kartu pasodintais bijūnais, kuriuos kryžminant buvo sukurtos šios lietuviškos veislės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sugrįžimas į Kauną su šokiu apie autentiškumą ir motinystę
Prieš porą dienų prasidėjęs Tarptautinis šokio festivalis „Aura 33“, kaip ir kasmet, miestui dovanoja nemokamą šiuolaikinio šokio reginį. Rugsėjo 30 d. publika kviečiama į buvusios „Auros“ teatro &sc...
-
Šiuolaikinės keramikos paroda: „pavasaris“ būna ir rudenį
Maironio lietuvių literatūros muziejuje eksponuojama kasmetė Baltijos šalių tarptautinė šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2023“. ...
-
Šokio festivalio atidarymo akimirkos ir ovacijos „Auros“ trupės meistriškumui
Rugsėjo 21d. Kauno kino centro „Romuva“ scenoje įvyko jau 33 Tarptautinio šokio festivalio AURA atidarymas. Festivalio svečiai rinkosi į garsaus choreografo Emanuelio Gato (Izraelis, Prancūzija) šokio spektaklį &bdqu...
-
T. Ivanausko zoologijos muziejuje – tapytojo, keliautojo ir filmų kūrėjo G. Vuillardo paroda1
Nuo rugsėjo 29 d. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje bus eksponuojama tapytojo, keliautojo ir filmų kūrėjo Gilleso Vuillardo paroda „XUACSAL“. ...
-
Kaune tautiškumą žadinantis renginys skatino šokti kartu3
Ketvirtadienio vakarą Nepriklausomybės aikštėje KTU tautinio meno ansamblis ,,Nemunas“ miestiečius kvietė į tautinio meno akciją ,,Nuspalvinkime kasdienybę tautiškumu“. Renginyje kartu lietuviškas tradicijas puoselėjo ...
-
Į pirmąją Nacionalinio Kauno dramos teatro naujojo sezono premjerą „Audra“ rinkosi garbūs svečiai6
Ketvirtadienio vakarą Nacionalinis Kauno dramos teatras gerbėjus pakvietė į pirmąją 104-ojo sezono premjerą – estų teatro grando Peeterio Jalakaso režisuojamą „Audrą“ pagal V. Šekspyro pjesę. Į spektaklį susirinko gausi t...
-
Po pastato rekonstrukcijos laikinai atidaromas Velnių muziejus3
Velnių muziejaus darbuotojai paskutiniu metu sulaukia daug lankytojų užklausų, kada vėl bus galima pamatyti unikalią velnių kolekciją. Pagaliau skelbiama džiugi žinia: rugsėjo 26 d. duris po pastato renovacijos atveria A. Žmuidzinavičiaus k...
-
„Dinamika“ su I. Jurgelevičiūte grįžta į arenas: mes valdome nostalgiją26
Šiomis dienomis suspurdo ne vieno lietuviškos popmuzikos gerbėjo širdis išgirdus, kad į grupę „Dinamika“ grįžus vokalistei Irmai Jurgelevičiūtei, skelbiami pasirodymai didžiosiose šalies arenose. Ši...
-
„Aura 33“: tradicija patirti šokio meną
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau 33-iąjį kartą pakvies šio meno gerbėjus pamatyti žinomų choreografų projektus – skirtingus savo koncepcijomis ir skleidžiamomis idėjomis. ...
-
J. Sammos kūryboje susitinka tautiški motyvai, tradicijos, seksualumas ir ironija2
Jaanus Samma – šiuolaikinio meno kūrėjas, gyvenantis ir dirbantis Taline, Estijoje. Įkvėpimo ieškodamas istorijoje ir queer kultūroje, menininkas savo kūryboje gvildena vyrų seksualumo reprezentacijos klausimus. Jo darbai drąsūs, i...