- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pianistas Kasparas Uinskas spalio 19 d. sugrįžta į Kauno filharmoniją, kurioje atliks didingą programą su Ludwigo van Beethoveno ir Johanneso Brahmso kūriniais.
Pirmojoje koncerto dalyje pianistas atliks dvi L. van Beethoveno gerai žinomas sonatas: „Patetinę“ ir „Mėnesienos sonatą“, antrojoje dalyje prie atlikėjo prisijungs du Lietuvoje pripažinti muzikai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas, su kuriais jie atliks J. Brahmso fortepijoninį trio Nr. 1.
Tai vienas iš nedaugelio koncertų, kurį šį rudens sezoną atliks pianistas. Jo kaip ir didžiosios dalies klasikinės muzikos atlikėjų grafiką gerokai pakoregavo korona viruso pandemija. Kaip pasakoja K. Uinskas, nuo pat kovo mėnesio teko atšaukti eilę suplanuotų koncertų, todėl dabar kiekviena galimybė susitikti su klausytojais atlikėjui yra aukso vertės.
Ta proga teiraujamės pianisto, kaip jam sekasi gyventi šioje naujoje realybėje, kokie jo ateities planai ir projektai.
„Koncertuojantis atlikėjas gyvena nuo koncerto iki koncerto. Parengęs vieną programą ir ją atlikęs, iškart mintimis keliesi į kitą koncertą, naują repertuarą. Man asmeniškai labai svarbu jausti tą kūrybinį pulsavimą, žinoti ateities planus. Aš esu pripratęs prie tokio gyvenimo ritmo. Ir staiga, vieną dieną viskas sustojo, pakibo visiškoje nežinomybėje, kuri beje tęsiasi ir iki šiol. Atlikėjui vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra susitikti su klausytojais. Didžiąja dalimi juk būtent jiems ruoši programą. Gyvas koncertas man yra būtinas kaip oras. Tai didžiausia kūrybinė motyvacija. Todėl visa ši pasaulinė viruso situacija atvėrė tarsi didžiulę skylę, juodą duobę... Manau, kad atlikėjai yra vieni tų, kurie profesine prasme nukentėjo labiausiai.“ – mintimis dalinasi K. Uinskas.
– Ką veikėte staiga atsiradus laisvo laiko pertekliui?
– Įdomus paradoksas – galvojau, kad atsiradus daugiau laisvo laiko išmoksiu daugiau naujų kūrinių. Deja… Susidėjo keli momentai: iš pradžių mane labai džiugino atsiradusi galimybė daugiau laiko praleisti su šeima, vaikais. Susikūrėme tam tikrų ritualų, daug vaikščiojome, nemažai laiko leidome gamtoje. Tačiau tuo pačiu tas ypatingai malonus laikas su šeima neleido grįžti į kūrybinę discipliną, į kurią ir taip grįžti yra sunku, kuomet neturi jokio koncertinio plano. Taigi darbo prasme tas laikas nebuvo labai produktyvus. Ir tik nuo vasaros, kuomet paaiškėjo pirmi konkretesni planai, aš vėl didžiąją laiko dalį leidžiu su muzika. Man labai svarbu pirmiausia turėti pilną savo atlikėjišką - muzikinę realizaciją, tuomet visose kitose gyvenimo srityse jaučiuosi harmoningai.
– Minėjote, kad pamažu grįžtate į koncertinį gyvenimą. Kokie tai projektai, papasakokite.
– Pats pirmas po karantino mano solinis koncertas vyko Vilniuje Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje. Jo klausėsi vos 30 žmonių. Tačiau jausmas nepaprastas ir visiškai nesvarbu kokio dydžio klausytojų auditorijai skambini. Gyvo susitikimo neįmanoma pakeisti tokiais pasirodymais kaip pavyzdžiui koncertų transliacijomis internete. Ta gyvybės vibracija, klausytojų kvėpavimas muzikos ritmu yra viena sudėtinių koncerto dalių ir tai būtina. Dar kartą su publika šioje salėje jau susitikau Trio sudėtyje. Su puikiais muzikantais smuikininke Dalia Dėdinskaite ir violončelininku Glebu Pyšniaku atlikome du J. Brahmso Trio, kuriuos aš vėliau tik kitoje sudėtyje atlikau Vokietijoje. Na, o dabar artimiausias planas – koncertas Kauno filharmonijoje, kuriame aš dalį programos atliksiu solo, o dalį su mūsų suburtu Trio. Žinau, kad salėje taip pat bus gerokai mažesnis skaičius klausytojų dėl visų numatytų apribojimų, bet man svarbu, kad koncertas apskritai vyktų.
– Ar Jūsų paties nekausto šio viruso baimė? Juk ir koncertuose neretai atlikėjai groja su kaukėmis?
– Prisipažinsiu, nežinomybė be abejonės yra. Tai pasauliui tam tikras iššūkis. Kita vertus gyvenimas nesustoja ir turime išmokti gyventi šioje naujoje realybėje, negalime susikoncentruoti vien tik ties baime, kuri paralyžiuotų visas gyvenimo apraiškas ir mintis. Aš labai palaikau atsakingą požiūrį į sveikatą, esančią situaciją. Visi turime elgtis atsakingai su savimi ir aplinkiniais, tačiau neturime nustoti gyventi. Kas liečia koncertus, neseniai skaičiau klasikinės muzikos radijo „Classic fm“ internetiniame puslapyje publikuotą Vokietijos mokslininkų analizę, kuri patvirtina, kad klausytojai klasikinės muzikos koncertų salėse yra vieni saugiausių šių dienų aktualijoje. Ir jie išdėstė kelis argumentus: pirmiausia visi klausytojai tokiame koncerte dėvi veido kaukes, antra – jie nekalba ir nebendrauja, sėdi saugiu atstumu vienas nuo kito, yra disciplinuoti ir atsakingi, paprastai laikosi taisyklių.
Salės yra dezinfekuojamos, taigi kitaip nei kitose viešose vietose, klasikinės muzikos koncerte klausytojai tikrai turėtų jaustis ramiau ir mokslininkai netgi rekomenduoja didinti jų skaičių. Aš pats, nemažai mano kolegų iš užsienio, o taip pat ir garsūs atlikėjai, nepaisydami visų rizikų vyksta koncertuoti, jei tik tokia galimybė atsiranda. Mes laikomės visų saugumo reikalavimų, taikome visas įmanomas priemones, nes troškimas grįžti ant scenos, daryti tai, kam tu esi gimęs yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime.
Džiaugiuosi, kad nemažai salių pasaulyje jau atsidaro, rengia koncertus ir planuoja sezonų programas. Tuo pačiu labiausiai mane neramina tai, kad nėra aišku, kada koncertinis gyvenimas visiškai grįš į įprastas vėžes, kada vėl galėsime planuoti daugiau nei kelios dienos į priekį. Neretai girdžiu sakant, kad kam reikia koncertų, kultūrinio gyvenimo, dabar svarbesni kiti dalykai. Manau tai nėra visiška tiesa.
Žmogaus dvasiniai poreikiai yra nei kiek ne mažesni negu fiziniai ir atvirkščiai manau, kad šiandieniniame nežinomybės ir streso kupiname pasaulyje, muzika ir apskritai menas yra ta vieta, kur žmogus gali pajausti harmoniją, balansą ir tam tikrą ramybę. Tikiu, kad ne tik atlikėjams būtini gyvi koncertai, tačiau ir patys klausytojai yra išsiilgę ir laukia tikros muzikos...Tad tikiuosi, kad laikysimės sveiki, kad gyvenimas judės ir muzika skambės salėse.
Koncertas Kauno filharmonijoje vyks spalio 19 d. 18 val.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio dvelksmas daugiabučių kieme
Šį savaitgalį dar galima pamatyti Petrašiūnuose eksponuojamą parodą „Širdis“. Tai tarptautinio projekto „Kultūra į kiemus“ dalis. Šįsyk menininkai nudžiugino vienos iš didžiausių Kauno seni...
-
Laipiojant po Kauno kalvas: ant Pelėdų kalno – performansas „Mano kelionė“1
Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus parodos "Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" erdvėje ant Pelėdų kalno lankytojus pasitinka Alekso Andriuškevičiaus 1992 m. sukurtas performansas „Mano kelionė“. Jis visu kūnu i&scaron...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...
-
„Baltijos kino dienos“ kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu
Rugpjūčio 23–24 dienomis Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos“. Lietuvos kino centro organizuojamas renginys šiemet kvies susipažinti su l...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris8
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
J. Kelpšas: esu slemo fanatikas1
„Baika, kai nesisek. / Baika, jeigu būni viens. / Baika, jei esi namisėda. / Baika, jei surūga piens“, – eilėraštyje „Baika“ rašo Jovaras Kelpšas, Kauno menininkų namų slemo ir literatūrinių renginių ...
-
Kompozitorė Z. Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga2
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti pilkojo amžiaus p...
-
Išrinktos kitų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės
Mažosiomis kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti Pačeriaukštė, Marcinkonys Varėnos rajone, Baraginė Marijampolės savivaldybėje ir Plungės rajone esantys Plateliai. ...
-
Kauno rajono muziejus kviečia į respublikinį folkloro festivalį1
Rugpjūčio 14–15 d. Kauno rajono muziejus kartu su programa „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja pirmąjį respublikinį folkloro festivalį „Obelynės Žolinė 2022“, skirtą Sūduvos ir ...