Pianistas K. Uinskas ir smuikininkas B. Brovtsyn Lietuvos koncertų salėse atliks J. Brahmso šedevrus

Muzikantai atliks monumentalią programą – tris vokiečių romantizmo genijaus J. Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Šie kamerinės muzikos šedevrai laikomi absoliučios muzikos etalonais kuriuose išreikštas asmeninis kompozitoriaus jausmų ir minčių pasaulis. Juose persipina magiškas romantizmas su giliomis ekspresijomis, o abu instrumentai kompozitoriaus apdovanoti lygiavertėmis partijomis. Didžioji J. Brahmso kūrybos dalis priskiriama klasikinės muzikos aukso fondui, tai simfonijos, koncertai, instrumentinė solinė muzika, kamerinės bei vokalinės muzikos opusai.

„J. Brahmso muzika ir ypač trys sonatos smuikui ir fortepijonui, kurias mes atliksime koncertuose Lietuvoje, yra muzikinės-filosofinės minties viršūnė. J. Brahmsas savo kūryboje yra absoliutus perfekcionistas, iškristalizavęs kiekvieną savo parašytą natą iki maksimumo. Nežinau kito tokio kompozitoriaus, kuris būtų tiek išgryninęs savo muziką. Mes žinome J. Brahmso tris sonatas smuikui ir fortepijonui, tačiau savo kūrybinio kelio pradžioje jis buvo parašęs dar penkias sonatas, kurias pats kompozitorius sunaikino, manydamas, jog jos nepakankamai tobulos.  Tai yra vienas įrodymų kiek savo muzikos kūrimo procese J. Brahmsas siekė perfekcijos, kad joje nebūtų nieko nereikalingo.

Man įstrigo viena jo išsakyta frazė, kad jo tikslas yra kurti amžiną muziką, kuri išliks, kuri būtų nepririšta prie laiko. Iš vienos pusės jo muzika – tai aukščiausios kalnų viršūnės, kuriomis lėtai slenka rūkas ir debesys, o tuo pačiu vietomis apima jausmas kad nusileidi į pačią giliausią vandenyno vietą. Įdomu dar ir tai, kad šalia tobulos formos jo muzikoje išreikštas spontaniškumas ir kone jaunatviškas polėkis. Genijai dažnai savo kūryboje sugeba suderinti vienu metu priešingus, arba tarsi vienas kitą paneigiančius dalykus. J. Brahmso kūryba gausi tokių paradoksų“, – pasakojo pianistas K. Uinskas.

Paklaustas, ko klausytojai gali tikėtis ateidami į koncertą, kuriame bus atliekamos visos trys J. Brahmso sonatos smuikui ir fortepijonui, K. Uinskas sakė: „Mano didžiausia viltis ir noras, kad koncerte klausytojai pajaustų gilų emocinį ir dvasinį išgyvenimą. Jeigu mums su B. Brovtsynu tai pavyks padaryti, mūsų misija bus įvykdyta. B. Brovtsynas yra didis atlikėjas, kuris yra sutvertas J. Brahmso muzikai.

Apskritai apie muziką labai sunku kalbėti žodžiais. Iš vienos pusės aš galiu kalbėti kelias valandas ir tuo pačiu aš nežinau, ar aš viską pasakysiu, ką noriu. Būtent tam ir yra skirtas koncertas, kad klausytojas galėtų pajausti ir išgyventi viską, kas žodžiais neperteikiama. Man pačiam J. Brahmso muzika labai asocijuojasi su kalnais. Prieš keletą savaičių keliavau Alpėse, kuriose būtent ir atradau tą jo muzikos ir kalnų didybės ryšį. Kada esi kalnuose, matai tą visą jų grožį, mastelį ir supranti, kad kalnams nereikia nieko niekam įrodinėti. Jie tiesiog stovi tokie didingi, o tu esi ten toks mažytis šalia jų. Panašiai ir su J. Brahmso muzika. Ji yra tokia didelė, kad atliekant ją, tu supranti, kad šalia jos tu negali iškelti savęs, čia tarsi esi tas mažas žmogeliukas apsuptas kalnų didybės. Ir vienintelis dalykas, ką tu gali padaryti, tai susilieti su tais kalnais. Taip ir su J. Brahmso muzika – vienintelis teisingiausias kelias, tai susilieti su jo muzikos tėkme. Jo kūryba yra tokia ypatinga, kad mano nuomone prie jos reikia atlikėjui prieiti, pribręsti savo kūrybiniame kelyje.

Aš tik dabar supratau, kad dabar galiu pajausti jo muziką ir su ja susilieti. J. Brahmsas nėra tas kompozitorius, kur gali paimti jo partitūrą, padirbėti mėnesį laiko ir eiti koncertuoti. Tada klausytojai nieko neišgyvens ir nepajaus. Čia kaip pats J. Brahmas savo kūrybą grynino iki aukso grynumo, taip ir atlikėjas turi išgryninti atliekamą jo kiekvieną natą. Klausytojams prieš einant į koncertą rekomenduočiau internete atsidaryti ir pažiūrėti J. Brahmso nuotraukas, o ypač įsižiūrėti į jo akis. Tai padės jį geriau suprasti ir pajausti klausantis jo muzikos. Jo akys, žvilgsnis, stotas viskas atsispindi jo kūryboje.“

Smuikininkas B. Brovtsynas pasakojo, kad šias tris sonatas smuikui ir fortepijonui jis grojo jau daug kartų praeityje, tačiau jam nėra tekę visų šių sonatų atlikti viename koncerte.

Johanesas Brahmsas. / Organizatorių archyvo nuotr.

„Didžiausias iššūkis tas, kad kiekviena iš šių sonatų yra tobulai sukonstruoti trys atskiri kūriniai su savo pasauliais, ir mūsų užduotis šiame koncerte bus visus šiuos pasaulius perteikti. Pirmoji sonata yra tarsi iš kitos planetos ir jeigu nežinočiau, kad ji pirmoji, galvočiau, kad ji iš tiesų J. Brahmso buvo parašyta paskutinioji. Jos koda yra viena transcendentiškiausių iš jo kūrybos. Antroji sonata yra labiau pastoralinė, žymiai ramesnė ir mažiau dramos, tuo tarpu trečiojoje sonatoje atsiskleidžia J. Brahmso visos audros, tarsi jis vėl sugrįžo į savo jaunystę, kur atviros visos jo žaizdos ir apnuoginti jausmai. Taigi trys skirtingos sonatos ir sugroti jas vieną paskui kitą – bus sudėtingas mums kaip atlikėjams uždavinys, kadangi šios sonatos tai nėra istorijos pasakojimas, kuris išsiriša į kažkokį išsprendimą, labiau atvirkščiai. Klausytojai turės galimybę šiame koncerte pažvelgti į skirtingą J. Brahmso pasaulį, skirtinguose jo gyvenimo etapuose“, – kalbėjo B. Brovtsynas.

Savo repertuare turintis virš 50 smuiko koncertų, šimtus kamerinės muzikos kūrinių – B. Brovtsynas kviečiamas koncertuoti garsiausių pasaulio koncertų salių ir orkestrų, įskaitant Londono filharmonijos, Varšuvos filharmonijos, Karališkąjį Danijos, Berlyno radijo, Academie of St. Martin in the Fields, BBC Symphony ir kitus orkestrus. Jis pasirodo su tokiais dirigentais kaip: Sir Neville Marriner, Vladimir Jurowski, Neemi Jarvi, Marek Janowski, Jan Pascal Tortelier, Mikhail Jurowski, Gerd Albrecht, Michael Sanderling ir kt. Smuikininkas pasirodo kamerinės muzikos ansambliuose su pasaulinėmis žvaigždėmis, tokiomis kaip smuikininkai Janine Jansen, Gidon Kremer, violončelininkas  Misha Maisky. Atlikėją nuolat kviečia garsiausi festivaliai, įskaitant Verbier Edinburgo, Zalcburgo, Enescu Rumunijoje ir kitus. Jo įrašus leidžia tokios kompanijos kaip Decca, Onyx ir Naxos.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas K. Uinskas koncertuoja pagrindinėse pasaulio salėse, tokiose kaip Niujorko Carnegie Hall, Vašingtono J.F. Kennedy Center, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje, Madrido Filharmonijoje, Briuselio BoZar bei eilėje kitų salių. Šie tarptautiniai pasirodymai akimirksniu pelnė aukščiausius kritikų įvertinimus bei klausytojų pripažinimą.

2021 metų vasarą K. Uinskas buvo antrą kartą pakviestas dalyvauti legendinės pianistės Marthos Argerich festivalyje Hamburge, kartu su violončelininku Alexandru Kniazevu pasirodė Hamburgo „Laeiszhalle“. Po šio koncerto belgų įrašų kompanija Avanticlassic išleido dueto kompaktinę plokštelę su Johanneso Brahmso kūriniais. Pirmą kartą šiame festivalyje pianistas grojo 2018 metais su pianistu Evgeni Bozhanovu. Pastaraisiais metais K. Uinskas koncertavo su tokiais orkestrais kaip Valonijos Karališkasis kamerinis (Belgija), Šiaurės Čekijos ir Krokuvos filharmonijų, Pietų Vestfalijos (Vokietija), Liepojos, Rosarijo (Argentina) simfoniniai, taip pat Lietuvos orkestrai. Solinius rečitalius be jau minėtų salių pianistas grojo Norvegijoje, Japonijoje, Indijoje, Slovakijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose šalyse.