Trokštu su drauge aš botokso tiršto –

Į lūpas, į plaukus, į venas, rankas.

Trokštu stovėti kaip Marilyn Monroe,

Bet kūnas linguoja pakrypęs, sugedęs.

Noriu pozuoti kaip miss visata,

Bet akys išvirto, bėda vis nauja.

Mano lūpos pūlingos, raudonos, netikros.

Padėk man su drauge išspausti save.

– Išplėšiu tikriausiai.

– Sukuosi ratu.

– Kas taip arti?

– Ne veidas, puošnus.

Veikiausiai urvinis, tik puodas dirbtinis,

kažkas many slypi, stipri tuštuma.

Girdžiu daug balsų, visi – tokie gražūs,

Pradėkim nuo piršto, po to iš galvos:

– O jei šviesa duria?

– Ar gali sutvarstyti mano džinsinį aš?

– Ar įmanoma pabėgti nuo sustojimo?

– Galbūt jūs valgote dvasias?

Mačiau ją ir jos kramtomos gumos klastotę!

Mačiau, mačiau ir tą nukopijuotą

per visą burną lipniosios juostos briauną!

Ji plėšėsi per veidą, tempė iki gabalų!

Ji pasinėrė būti akmeniu, nedūžtančiu

totemu ir būtinai valgoma trečiąja akimi!

Jau nesupaisysi, iš kur tie protiniai

Manekeniniai žiūroviniai tamsuoliai žino,

kad mes esam Vyras ir Šamanai, LĖ ir LĖ.

– Nauja pradžia yra odos slenkstis.

– Gryna pabaiga yra sausos išnaros.

– Ant tavo rankos spalvotos spalvos dryžiai.

– Tavo pasąmonė matosi ant tavo veido.

Viskas čia tik taip, kaip ir atrodo.

Prašau, nenusivilk savo versija nauja.

Atmink, kad maistinę plėvelę yra būtina atryti.

Kad ir kas tu.

Tarptautiniame festivalyje „ConTempo“ trupė iš Prancūzijos „Les Idoles Collective“ pristatė fizinį ir muzikinį tyrimą „Reface“. Žiūrovai čia galėjo pasijusti kaip filmavimo aikštelėje, kur realiu laiku stebėjo, kaip transformuojama scenografija, keičiami kostiumai ir personažai, grimuojama.