„Pelkių mokykla“ kviečia permąstyti santykį su gamta

Projektas gyvuoja toliau

"Pelkių mokyklos" ekspoziciją sudaro akustinis kambarys, kvapų koridorius, mediateka, kurioje galima stebėti vaizdo medžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje.

Lankytojus pasitinka patys įvairiausi eksperimentai: "Garso baublys", "Kvapų drevės", "Pelkių pončai", Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko Rirkrito Tiravanijos sukurta kombuča (arbatos grybas), "Pelkių radijas", "Pelkių muilas", "Islandiškas turfas", Pelkių intelekto modulis ir kiti elementai.

Vienas pagrindinių akcentų naujojoje erdvėje Kaune – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti "Pelkių vadovai", pelerinos, pristatančios architektų vizijas apie pelkių paviljoną, ir kiti elementai. Viename balkone bus pristatyti itin novatoriški bienalės projektai, skirti pelkių intelektui, hibridiniam radijui, islandiškoms durpėms ir kt.

Temos aktualumas

Grafikės ir skulptoriaus meninio dueto kūrinys inspiruoja permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinės Tautos yra paskelbusios pelkių ir klimato kaitos metais.

"Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, kur prieš 70 metų buvo rengiamas Manhatano projektas, skirtas atominės bombos bandymams", – aiškina G.Urbonas.

Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais.

Priešingai nei šiandien populiarios metaforos apie pelkių sausinimą, pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus.

Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, modeliavo biologinį kompiuterį.

Edukacinis aspektas

"Norint, kad eksperimentai būtų kuo labiau netikėti ir kartais net netelpantys į meno logiką ar konvencijas, natūralu, kad "Pelkių mokykla" tęsia veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai ir yra labiausiai laukiami", – sakė N.Urbonienė.

Laboratorijos erdvė skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumui, gebėjimui orientuotis skirtingose erdvėse ir disciplinose.

Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai "Pelkių mokykloje" ieškos naujų bendradarbiavimo formų, rengs bendrus projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

"Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto", – projekto siekius paaiškina kuratoriai.

Atidarymo programoje numatoma ekskursija kartu su G. ir N.Urbonais po "Pelkių mokyklos" erdvę ir bendruomeniškos vaišės su gėrybėmis iš Čepkelių ir Aukštumalos pelkių.

Kas? "Pelkių mokyklos" ekspozicija.

Kur? Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23).

Kada? Atidarymas kovo 7 d. 17.30 val. Vėliau ekspoziciją bus galima aplankyti I–V 9–21 val., VI 9–18 val.