Pažaislio festivalyje – muzika sielai: vyks pianistės M. Rubackytės koncertas

Fortepijono legenda

Koncertui parengta originali programa "Dramatiškas XX a. palikimas", kurios metu skambės dviejų bičiulių ir bendražygių Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczyslawo Weinbergo kvintetai fortepijonui ir styginių kvartetui.

M.Rubackytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Maskvos valstybinėje Piotro Čaikovskio konservatorijoje. Ji – tarptautinių Ferenzo Liszto, Bellos Bartóko pianistų Budapešte ir prancūzų muzikos "Les Grand Maîtres Français" Paryžiuje konkursų nugalėtoja, LMTA profesorė, kviečiama į tarptautinių konkursų žiuri, dėstanti pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovaujanti tarptautiniams meistriškumo kursams.

Atlikėjos diskografijoje – daugiau kaip 25 kompaktinės plokštelės, ji bendradarbiauja su prestižinėmis akademinės muzikos įrašų kompanijomis. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, M.Rubackytė daug prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio sklaidos pasaulyje, apdovanota garbės medaliu "Už nuopelnus Lietuvos kultūrai", Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės premija, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė yra tarptautinių Ferenzo Liszto asociacijų biuro narė, F.Liszto draugijos Lietuvoje "LiSZtuania" prezidentė, jai įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas "Pro Cultura Hungarica", o prieš metus išleido unikalų albumą, kuriame skamba didinga Leopoldo Godowskio Sonata e-moll ir devyni Karolio Szymanowskio preliudai Op.1. Ši kompaktinė plokštelė pelnė aukščiausius apdovanojimus: tarptautinį prizą Prancūzijoje "Diapason d’Or" ir publikos prizą "ffff įvykis".

Kvartetas "Mettis"

Senovės graikų mitologinės figūros, Dzeuso žmonos, Atėnės motinos, garsėjusios gudrumu, išmintimi ir įgūdžiais, vardu pasivadinęs styginių instrumentų kvartetas "Mettis" subūrė keturias skirtingas, charizmatiškas asmenybes, paverčiančias ansamblį įdomiu ir vieningu. Šios asmenybės – smuikininkai Kostas Tumosa ir Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas bei violončelininkas Rokas Vaitkevičius.

Koncerte skambėsiantys D.Šostakovičiaus ir M.Weinbergo kvintetai – tarsi dviejų kompozitorių, dviejų kūrinių, dviejų draugų susitikimas.

Po sėkmingų pasirodymų konkursuose kolektyvas nuolat kviečiamas groti prestižinėse salėse – "Wigmore Hall", Berlyno Konzerthaus, Hamburgo Laeiszhalle, Vašingtono "Galery of Arts", Tel Avivo menų muziejuje ir kt. Per ketverius metus kvartetas surengė daugiau kaip 100 pasirodymų visame pasaulyje: Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadojea, Kinijoje, Izraelyje, Panamoje ir t.t.

Prieš trejus metus kvartetas pradėjo kūrybinį bendradarbiavimą su pianiste M.Rubackyte. Koncertiniu F.Liszto kūrinio "Malediction" atlikimu, įrašytu ir išleistu šveicarų kompanijos "Doron", prasidėjusi draugystė tęsiasi iki šiol, teikdama ryškių kūrybinių impulsų.

Ypatingas kūrėjų ryšys

Koncerte skambėsiantys D.Šostakovičiaus ir M.Weinbergo kvintetai – tarsi dviejų kompozitorių, dviejų kūrinių, dviejų draugų susitikimas. Šie du kraštiečiai puoselėjo draugiškus tarpusavio santykius: D.Šostakovičius gerbė ir palaikė M.Weinbergą sunkiausiais Stalino valdymo laikais.

M.Weinbergas visada suvokė, kiek yra skolingas savo vyresniajam draugui tiek iš žmogiškosios, tiek iš muzikinės pusės. Nors abu jie sukūrė gausybę didingų kūrinių, D.Šostakovičiaus muzika yra labiau žinoma.

Dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių klausytojams yra žinoma tik nedidelė M.Weinbergo kūrybos dalis. O jo kūrinių sąraše – 26 simfonijos, septyniolika styginių kvartetų, daugybė kamerinės muzikos opusų, garso takeliai 60 filmų, septynios operos.

M.Weinbergas studijavo Varšuvoje, vėliau Minske, galiausiai – Taškente. Jis ir jo šeima turėjo iškęsti tiek nacizmą, tiek stalinizmą. Net ir po diktatoriaus mirties reabilitavus kompozitorių, nepaisant žymiausių Sovietų Sąjungos muzikantų palaikymo, jam teko iškęsti valdžios ignoravimą ir nuolatinius priminimus apie jo žydiškąsias šaknis.

Muzikinis M.Weinbergo stilius yra beribis gausos ir įvairovės šaltinis, aprėpiantis tiek klasicizmą, tiek XX a. vidurio garsinį spektrą, vienijantis populiarius slavų muzikos šaltinius ir klezmerių muzikavimą.