Projekte dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas – Constantine Orbelian, JAV, vadovas – Algimantas Treikauskas), Kauno styginių kvartetas –Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) bei Saulius Bartulis (violončelė). Taip pat – Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Petras Bingelis). Projekto režisierius – Paulius Jurgutis, dirigentė – Adrija Čepaitė.

Prieš šį renginį pasakodama, kuo pradžiugins savo gimtojo miesto Kauno publiką, dirigentė ir grigališkojo choralo atlikėja A. Čepaitė sakė, kad su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kauno styginių kvartetu, Kauno valstybiniu choru ir režisieriumi P. Jurgučiu parengė projektą, kurio tikslas – žadinti tautinio pasididžiavimo jausmą, savivertę, formuoti dvasios stuburą.

„Man lietuvybės simbolis yra Kauno Jėzaus Kristaus prisikėlimo bazilika. Ji simbolizuoja mūsų tautos kančios ir prisikėlimo kelią. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1922-aisiais Kaune, laikinojoje sostinėje, kilo idėja pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Okupacijos metais dar nebaigta šventovė buvo išniekinta: joje įkurta Radijo gamykla. Vietoj kryžiaus iškilo televizijos antena, o ant varpinės sumontuoti skydai su užrašais „Šlovė TSKP“. Ir tik vėl atgavus Nepriklausomybę, pastatas susigrąžino savo deramą paskirtį.

Šventovės istorija palietė ir mane asmeniškai. Tuo metu, kai 1997-aisiais bažnyčioje vėl pradėtos laikyti pamaldos, šv. Mišiose ne kartą teko giedoti atliepiamąją psalmę. Tuo metu bažnyčia buvo virtusi statybų aikštele, – perdangos išgriautos, visur pilna betono, dulkių. Labai ryškiai prisimenu: giedodama jutau, kad tai yra Tautos prisikėlimas, ir aš esu jo dalis. Man tai buvo labai stipri patirtis. Ji tapo naujojo mano projekto idėja“, – pasakojo menininkė A. Čepaitė.