Pažaislio festivalio kelionė: nuo eksperimentų iki muzikos aristokratų

Ką gali fortepijonas?

Birželio 8 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje (KVF) publiką stebins iš Maltos atvykusios pianistės Tricia Dawn Williams sukurtas projektas „Transition“. Tai – avangardinio fortepijono portretas, aprėpiantis kone šimto metų tarpsnio repertuarą.

Kiekvienas programos kūrinys atveria naujas instrumento galimybes, nes kiekvienas kompozitorius tarsi plaukia per nežinomus vandenis, ieškodamas iki tol nepatirtų išraiškos priemonių. Fortepijono rečitalį atlikėja paverčia tarpdisciplininiu pasirodymu, kuriame dalyvauja judesio fiksavimo technologija, vaizdo menas, elektroninė muzika ir išplėstinė fortepijono technika. 2019 m. „Transition“ tapo vienu iš vienuolikos projektų, kuriuos iš 200 kandidatų visame pasaulyje į savo programą atrinko tarptautinis muzikos profesionalų forumas „Classical: Next“.

Maltoje gimusios airių ir velsų kilmės pianistės T.D.Williams repertuare vyrauja šiuolaikinė muzika, atlikėja dirba su multimedija ir naujosiomis technologijomis. T.D.Williams yra viena pirmųjų koncertuojančių pianisčių, tarptautiniu mastu bendradarbiaujančių su kūrėjais ir kompozitoriais judesio užfiksavimo technologijų taikymo srityje. Pianistė yra užsakiusi, atlikusi ir įrašiusi daugybę šiuolaikinės muzikos kūrinių, ji kviečiama dalyvauti žymiausiuose pasaulio šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertavo įvairiose Europos šalyse, JAV, Australijoje, PAR.

Fortepijonu grosiu ne tik pirštais, bet ir rankomis, alkūnėmis, kumščiais ir delnais.

Pati atlikėja projekto idėja vadina norą parodyti klausytojams, kaip vystėsi įvairios grojimo fortepijonu technikos ir kokios yra jų galimybės. „Ši idėja nuolatos progresuoja, nes kartkartėmis susiduriu su iki šiol nenaudotomis technikomis ir susipažįstu su naujais kompozitoriais. Šioje programoje žiūrovai stebės mano kelionę, papildytą sensorine technologija ir videomenu. Fortepijonu grosiu ne tik pirštais, bet ir rankomis, alkūnėmis, kumščiais ir delnais. Naudodamasi specialia apyranke kursiu gyvus elektroninius garsus, išgaunamus skirtingomis rankų raumenų padėtimis“, – pasakoja T.D.Williams.

Muzikinė kelionė prasidės japonų kompozitoriaus Atau Tanaka kūriniu „Suspensions“. Pianistė rankų gestais realiu laiku manipuliuoja elektronine muzika ir ją įjungia į garsų audinį. Ant jos dilbių esanti speciali apyrankė (Myo juosta) fiksuoja raumenų įtempimo sukeliamus elektrinius signalus ir taip sukuriama judesių fiksavimo seka, skirta konkretiems muzikos partitūros elementams valdyti.

Henry Cowello „The Voice of Lir“, pasižymintis aistringais tonų klasteriais, šiandien skamba taip pat naujai ir avangardiškai, kaip ir beveik prieš šimtmetį, kai buvo parašytas. Skambant Michelio van der Aa „Tranzite“ fortepijonui ir vaizdo įrašui pianisto judesiai teatrališkai sąveikauja su vaizdo projekcija. Dar vienas programoje skambėsiantis XX a. klasika tapęs kūrinys – Steve‘o Reicho „Fortepijoninis kontrapunktas“ fortepijonui ir magnetofono juostai.

Stepheno Montague „Mira“ – tonalus ir melodingas kūrinys, kuriame skambinama tik baltais fortepijono klavišais. Kompozitorius naudoja tiek įprastą atlikimo techniką, tiek įvairius klasterius, kurie veda į savotišką galaktinę kulminaciją – tai nuoroda į 1980 m. Argentinoje Hugo Miros atrastą asteroidą Mira.

Kūrėjai: tarpdirsciplininis spektaklis „Kirana“ suvienija vaikus ir menininkus / R. R. Saintes nuotr.

Koncerto programos finalas – maltiečių kompozitoriaus Rubeno Zahra „Kafkos vabzdys“ fortepijonui, elektroninei muzikai ir vaizdo įrašui, sukurtas pagal Franzo Kafkos romaną „Metamorfozė“. Vaizdo įrašas buvo filmuojamas senoviniu 1839 m. objektyvu, kuris padėjo išgauti ypač minkštos šviesos ir turtingos tekstūros fono dermę – tai retai pavyksta naudojant šiuolaikinius optikos prietaisus.

Monumentalusis „Requiem“

Birželio 10 d. KVF galingais tonais suskambės monumentalusis čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko „Requiem“, kurį atliks Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: publikai gerai pažįstama krištolinio soprano savininkė Lauryna Bendžiūnaitė, visų mylimas tenoras Merūnas Vitulskis, užtikrintai karjeros viršūnių link žengiantis bosas Tadas Girininkas ir viešnia iš Vokietijos mecosopranas Stine Marie Fischer.

Kertine čekų akademinės muzikos figūra laikomas A.Dvořákas buvo giliai tikintis žmogus, tad nenuostabu, kad jo kūryboje svarbią poziciją užima sakralinė muzika. Vienu pirmųjų tokių kūrinių, atnešusių kompozitoriui pasaulinę šlovę, tapo „Stabat mater“, o „Requiem“ – didžiausios apimties opusas, dvasingumu persmelktas religinės muzikos pavyzdys, sukurtas laiminguoju A.Dvořáko gyvenimo laikotarpiu. Tuo metu jo kūryba sparčiai populiarėjo visame pasaulyje, buvo organizuojamos gastrolės užsienyje, universitetai skyrė jam garbės daktaro laipsnius.

Per santykinai trumpą laikotarpį sukurtam trylikos numerių kūriniui panaudotas tradicinis lotyniškas gedulingų mišių tekstas, kompozitorius suskirstė jį į dvi nelygias dalis: pirmajai priskirti aštuoni numeriai, o antrajai – penki. Prieš finalinę dalį nuskamba jau girdėta aštuntojo numerio „Lacrimosa“ tema, o kompozitoriaus panaudota „Graduale“ dalis – tarsi iš pelenų pakilęs Feniksas, nes tuo metu gedulingose mišiose ji jau nebebuvo naudojama.

„Requiem“ nuspalvintas lyriniais potėpiais, jame netrūksta paguodą teikiančių epizodų, primenančių A.Dvořáko dievinto Johanneso Brahmso „Vokiškąjį rekviem“. Slaviškas nuoširdumas čia persipina su spalvingų paveikslų galia, dainingos vokalinės melodijos – su dažnai sutinkamais instrumentų soliniais epizodais. Svarbų vienijančio elemento vaidmenį atlieka trumpas chromatinis leitmotyvas, primenantis Johanno Sebastiano Bacho naudotą muzikinę kryžiaus emblemą. Šis leitmotyvas įrėmina „Requiem“ ir smelkiasi per visą kūrinį, tarsi įkyri idėja – kamuojantis lemtingas klausimas apie žmogaus gyvenimo prasmę, mirtį ir amžiną ramybę.

Skirta vaikams

Birželio 11 d. Raudondvario kultūros centre Pažaislio muzikos festivalis lauks jaunųjų klausytojų. Bendradarbiaujant su programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tą pačią dieną net du kartus bus parodyta iš Maltos kilusio kompozitoriaus Rubeno Zahra opera vaikams „Kirana“. Įsimintiną ir nuotaikingą kūrinį atliks pats operos kompozitorius, Raudondvario kultūros centro vaikų kolektyvai, pianistė Tricia Dawn Williams, aktorė Inga Mikutavičiūtė ir mušamaisiais instrumentais grojantis Ąžuolas Paulauskas. Įėjimas į koncertą – nemokamas.

„Kirana“ – tai tarpdisciplininis spektaklis, sumanytas ir sukurtas tam, kad, siekiant bendro kūrybinio proceso, suvienytų vaikus ir menininkus. Pristatydami šį projektą trys profesionalūs menininkai keliauja po įvairias šalis ir veda penkių dienų trukmės menines dirbtuves su vietos vaikais. Kūrybinių dirbtuvių rezultatai integruojami į spektaklį, o dirbtuvėse dalyvavę vaikai tiesiogiai prisideda prie spektaklio ritmais, judesiais ir kalba.

Operos istoriją įkvėpė įvairių kultūrų, daugiausia – Kinijos, Indijos, Babilono ir Mesopotamijos legendos ir mitai. Kai kurios šios mitologinės kelionės scenos perteikiamos pasitelkiant skaitmeninę animaciją, sukurtą pagal vaikų pieštus meno kūrinius. Operos muzika sukurta fortepijonui ir perkusijai, ją gyvai atlieka profesionalūs muzikantai, o vaikai garso takelį papildo muzikinėmis improvizacijomis. „Kirana“ supažindina vaikus su naujomis meninėmis patirtimis: šiuolaikine muzika, perkusijos panaudojimo galimybėmis, skaitmenine animacija ir šviesų tapyba.

Gražiosios epochos muzika

Birželio 12 d. į tikrą muzikos garsų fiestą „Belle époque“ klausytojus pakvies smuikininkas Dmitrijus Makhtinas ir publikos numylėtinė, žavioji pianistė Mūza Rubackytė. Kiekvienas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje gyvenančios įžymios atlikėjos pasirodymas Pažaislio muzikos festivalio scenoje – išskirtinis ir klausytojus užburiantis įvykis. Šį kartą kamerinės muzikos perlus pianistė atliks su ilgamečiu scenos partneriu.

„Su smuikininku susipažinome prieš 30 metų, kai kartu grojome koncerte. Po daugelio dešimtmečių negalėjau pamiršti jo ypatingos grojimo manieros, primenančios didžiųjų praeities meistrų, ypač Jaschos Heifetzo atlikimą. Ir tai ne atsitiktinumas – Dmitrijus yra septintos kartos smuikininkas!“ – kolegą pristatė M.Rubackytė.

Nyderlanduose gyvenantis D.Makhtinas yra prestižinių konkursų laureatas, visame pasaulyje koncertuoja kaip solistas ar kamerinių ansamblių narys – jo įrašai šiame amplua pelnė „Choc de la Musique“, „Gramophone“, „Echo Classic“ ir „Diapason d’Or“ apdovanojimus.

M.Rubackytė šiuo metu aktyviai propaguoja Leopoldo Godowsky – kompozitoriaus litvako kūrybą ir plačiai pasaulyje skleidžia savo muzikinius atradimus, susijusius su šiuo kūrėju. Pianistė iš užmaršties prikėlė gigantišką L.Godowsky sonatą fortepijonui e-moll, ją atliko Vilniaus, Pažaislio festivaliuose, Paliesiaus dvare, taip pat – „Pianissimo“ festivalyje Brazilijoje, „Tindal foundation“ Nyderlanduose, Paryžiaus „Salle Gaveau“. Šiais metais numatytas sonatos atlikimas koncertų ture Kolumbijoje, taip pat – vasaros festivaliuose Prancūzijoje.

L.Godowsky sonata, kartu su Karolio Szymanowsky kūriniais buvo įrašyta kompaktinėje plokštelėje „Godowsky / Szymanowsky“, kuri pelnė svarbiausią tarptautinį prizą Prancūzijoje „Diapason d’Or“ ir autoritetingiausią publikos prizą „ffff Įvykis“, sulaukė puikių atsiliepimų pasaulio spaudoje.

Koncerto KVF metu atlikėjai pristatys kartu neseniai įrašytą L.Godowsky ir K.Szymanowsky kūrinių plokštelę „Valses Impressions“, tęsiančią pianistės sumanytą L.Godowsky kūrinių seriją ir atskleidžiančią ne tik puikiausius XIX ir XX a. sandūroje Europoje viešpatavusios „Gražiosios epochos“ kamerinio repertuaro pavyzdžius, bet ir visą L.Godowsky kūrybos smuikui palikimą. Plokštelės pristatymo turas vyksta įvairiose pasaulio salėse, tad XXVII Pažaislio muzikos festivalio klausytojai taip pat turės unikalią galimybę susipažinti su šiuo išskirtiniu kūrybiniu projektu ir vieni pirmųjų įsigyti vos prieš savaitę išleistą M.Rubackytės autobiografinę knygą „Gimusi po fortepijonu“.