- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Šviesmetis“: pokalbis vyko tarp trijų, bet įtraukė ir ketvirtą
-
Paroda „Šviesmetis“: pokalbis vyko tarp trijų, bet įtraukė ir ketvirtą
-
Paroda „Šviesmetis“: pokalbis vyko tarp trijų, bet įtraukė ir ketvirtą
-
Paroda „Šviesmetis“: pokalbis vyko tarp trijų, bet įtraukė ir ketvirtą
-
Aušra Vaitkūnienė
-
Stasys Mostauskis.
-
Stasys Mostauskis.
-
Paroda „Šviesmetis“: pokalbis vyko tarp trijų, bet įtraukė ir ketvirtą
Šiuolaikiniai žmonės daug laiko praleidžia ieškodami. Ne, ne pamestų daiktų, o emocijų. Kuo jos intensyvesnės, ir kuo mažiau pastangų reikia įdėti, kad žmogus jas patirtų, tuo geriau. Todėl skrolinimas (angl. scroll) tapo veiksmu, be kurio neįsivaizduojama kasdienė rutina. Greitai besikeičianti informacija ir vis nauji vaizdai telefono ekrane garantuoja plačią emocijų amplitudę per trumpą laiką. Juk laiko niekada neturime, todėl reikia jį taupyti. Bet, kad ir kaip stengiamės – vis pritrūkstam.
Apskritai pritrūkstam ne tik laiko, bet – nenorėčiau šioje vietoje išsiplėsti, nes reikia peršokti prie to, ko ieškoti nereikia, kas yra šalia, tik nukreipę akis į ekranus nepastebime – tai žmonės ir jų istorijos. Susipažinti su trimis (o jei jau pažįstate – iš naujo atrasti), tikrai ypatingomis asmenybėmis, galite apsilankę A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje eksponuojamoje VDA Kauno fakulteto kolegų – tapytojos Aušros Vaitkūnienės, grafiko Rolando Rimkūno ir humanitarinių mokslų daktaro Stasio Mostauskio parodoje „Šviesmetis“.
Skirtingos dimensijos
Šios parodos įprastai suvokiamos ekspozicijos galerinėje erdvėje apibrėžimo rėmais apriboti nereikėtų, nes, kaip apibūdino dr. S.Mostauskis, „Šviesmetis“ tai – pokalbis ne su žiūrovu, nes bet kuri paroda savaime jau yra skirta žiūrovui, o skirtingų meninių kalbų – tapybos, grafikos ir teksto – sugretinimas vienoje erdvėje.
Net ne vienoje, o dvejose, nes šis pokalbis tarp trijų žiūrovui yra pasiekiamas ne tik fizinėje, galerijos, erdvėje vizualiu pavidalu, bet ir virtualioje – skaitmeninio leidinio formatu, kuriame dominuoja tekstas.
Tai – pokalbis ne su žiūrovu, nes bet kuri paroda savaime jau yra skirta žiūrovui, o skirtingų meninių kalbų – tapybos, grafikos ir teksto – sugretinimas vienoje erdvėje.
Pasak dr. S.Mostauskio, parodoje tapybos ir grafikos dialogas mezgasi nelengvai, todėl žodžiai, kurie yra užfiksuoti tekste ir išeksponuoti, sušvelnina priešpriešą tarp šių dviejų kalbų. Tačiau gali kilti klausimai, ar kūriniai yra priklausomi nuo teksto? O galbūt tekstas yra priklausomas nuo kūrinių?
Nei viena, nei kita. Tačiau šios skirtingos meninės kalbos viena kitai yra labai reikalingos. Kūriniai tampa teksto pagrindu, o tekstas kūrinius apipina naratyvu ir taip žodžiai priartina žiūrovą prie regimo vaizdo. Jie atrakina kūrinius ir įleidžia smalsius žiūrovus ne tik į darbų, bet ir į juos sukūrusių menininkų vidų.
Skaitant skaitmeninį leidinį, pasirinktas klausimų ir atsakymų ritmas (klausimus užduoda menininkai, o dr. S.Mostauskis į juos atsako) neskamba formaliai, nes klausiantieji ir atsakantysis kalbasi ne prieš žiūrovus, o vienas su kitu, todėl jų pokalbiai yra intymūs, asmeniški, nuo jų nesinori atsitraukti, kol neužverčiamas paskutinis leidinio puslapis.
(Su)laužyti materiją
Kaip tekstas padeda žiūrovui, apsilankiusiam fizinėje parodoje, priartėti prie vaizdo? Sakydama „priartėti prie vaizdo“, neturiu mintyse „(per)skaityti vaizdo“, o būti arčiau jo: įsidėmėti detales, įsižiūrėti į linijas, pajusti spalvas ir per tai žengti į kūrinių realybes, kurių galima iki galo ir nesuprasti ar jose pasimesti. Bet – vien žinojimas, kad kitos realybės egzistuoja ir galimybė vaikščioti po skirtingas jų aplinkas suteikia erdvės žiūrovo minčių eigai ir refleksijoms.
Eksponuojami darbai nėra tiesiog estetiški, įdomūs ant sienų kabantys paveikslai ar ant pjedestalų išstatyti objektai. Jie nėra tik materija. Manau, jog menas yra sielos kalba, skirta kitai sielai ir svarbiausias yra tos kalbos „girdėjimo“, „išklausymo“ momentas. Artikuliuoti sielos kalba yra sudėtinga. Nepakanka tik gražiai nupiešti ar nutapyti. Kūrėjui reikia atsiverti ir atiduoti dalį savęs, kad kūrinys (su)laužytų jį varžančios materijos rėmus. Kūrinys yra kita realybė (kūrėjo realybė), kuri gali būti arba pereinama (lyg koridorius), arba – atrandama (kaip vieta pabūti).
Nepasiekiamas horizontas
„Šviesmetyje“ žiūrovas gauna papildomą įrankį – dr. S. Mostauskio parašytą tekstą, kuris gali padėti jam atrasti A.Vaitkūnienės ir R.Rimkūno realybes.
Kūrinys yra kita realybė (kūrėjo realybė), kuri gali būti arba pereinama (lyg koridorius), arba – atrandama (kaip vieta pabūti).
Šį tekstą, kuris yra publikuojamas tiek skaitmeniniame leidinyje, tiek eksponuojamas parodoje, galima būtų vizualiai įsivaizduoti kaip gijas, sujungtas su menininkų darbais. Jos tankios ir tvirtos, suformuojančios papildomą parodos audinį, kurio fone išryškėja eksponuojami darbai. Bet nereikėtų galvoti, kad šis audinys yra stebuklingas ir kūrinius bus galima tiesiog „perskaityti“, tačiau magijos jis turi ir, galbūt, vienos ar kitos detalės darbuose pradės rezonuoti su žiūrovo realybe ir tą akimirką, kai jis stovės priešais kūrinį, įvyks realybių persidengimas toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku ir pasimatys naujas horizontas, kurio, pasak dr. S.Mostauskio, pasiekti neįmanoma, bet kurio link veda kelias.
Atradimais jame savo „ekranus“ galite užpildyti išliekančiu turiniu, prie kurio, radus laiko, galima vis sugrįžti ir pasisemti ne tik naujų emocijų, bet ir minčių.
KAS? Paroda „Šviesmetis“.
Kada? veikia iki lapkričio 8 d.
Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...