Iki 2015 m. kovo 1 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikia paroda „Laisvė būti savimi“, skirta iškilaus poeto, rašytojo, literatūros kritiko, vertėjo, Nacionalinės premijos laureato Alfonso Nykos-Niliūno 95-osioms gimimo metinėms.

Mansardos ekspozicinėje salėje pirmą kartą eksponuojama nauja unikali medžiaga, gauta ir parvežta šio straipsnio autorės iš paties rašytojo bei surinkta Vilniuje ir Utenoje iš jo artimų giminaičių: brolio Stasio ir sūnėno Šarūno Tranelio.

A.Nyka-Niliūnas (tikr. – A. Čipkus) – vienas žymiausių žemininkų-lankininkų kartos atstovų. Debiutavo knyga „Praradimo simfonijos“, išleista 1946 metais Tiubingene bei laimėjusia BALF‘o premiją. Knygos „Orfėjaus medis“, „Balandžio vigilija“, „Vyno stebuklas“, „Žiemos teologija“ pasirodė Amerikoje. 1996 metais Vilniuje išleista A. Nykos-Niliūno rinktinė „Eilėraščiai“ bei literatūros kritikos straipsniai „Temos ir variacijos“. Atskiromis knygomis išleisti Šekspyro „Hamleto“, Baudelaire‘o „Paryžiaus splino“, „Georgikų“ vertimai. 2010 metais pasirodė vertimų rinktinė „Poezija iš svetur“.

A. Nyka-Niliūnas vienintelis lietuvių literatūros istorijoje įsirašė kaip puikus autobiografinio memuarinio žanro kūrėjas. Išleistos „Dienoraščių fragmentų“ knygos atvėrė visą epochą nuo 1938 metų iki šių dienų. Biografinio lygmens tekstuose asmeniniai įvykiai persipina su kultūros, literatūros, istorijos, politikos, meno aspiracijomis. Autorius yra ne tik gausių įvykių liudininkas, bet ir tiesioginis dalyvis. Skaitant „Dienoraščius“ ateina suvokimas, kad šis žmogus puikiai susipažinęs su beveik visomis išleistomis pasaulyje knygomis. Dar daugiau – jis vertina jas reiklia kritiko plunksna.

Parodoje monografiniu principu siekta apžvelgti ir pristatyti A. Nykos-Niliūno gyvenimą Lietuvoje: 1919–1944; Vokietijoje: 1944–1949; nuo 1949 iki šių dienų – Amerikoje. Unikalios nuotraukos, dokumentai atveria poeto studijas Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose Lietuvoje. Eksponuojamas Vilniaus universiteto diplomas, pasirašytas rektoriaus M. Biržiškos. 1944 metais pasitraukęs iš Lietuvos, A. Nyka-Niliūnas studijavo Tiubingeno bei Freiburgo universitetuose Vokietijoje. Eksponuojami jo studento asmens pažymėjimai, studijų knygelės, atsiskaitymo lapeliai. Kiti dokumentai patvirtina jo darbą lietuvių gimnazijoje tremtyje. Įstojęs į Lietuvių rašytojų draugiją, įsitraukė į jos veiklą. Bendradarbiavo rengiant metraštį „Tremties metai“. Amerikoje dirbo Library of Congress (Kongreso bibliotekoje) Vašingtone. Apie tai liudija originalus dokumentas.

Parodoje eksponuojamos ne tik išleistos knygos, bet ir jo kūrybiniai rankraščiai, vertimų juodraščiai, „Dienoraščių fragmentų“ mašinraščiai su pastabomis, pataisymais. Poetas išsiskiria netradicine, elegantiška rašysena. Kiekvienas rašytojo prisilietimas prie popieriaus lapo – ar tai būtų kūrybinis rankraštis, ar tik keletas sakinių, brūkšteltų skubia ranka, yra savitai spalvingi, turintys sakralumo žymę... Eksponuojamas pirmasis eilėraštis „Poetas“, pasirašytas Marija Nyka slapyvardžiu ir 1939 metais nusiųstas į žurnalo „Dienovidis“ redakciją. Gausiame rašytojo rinkinyje deimantu spindi jo pirmoji debiutinė knyga „Praradimo simfonijos“, kurią pats pasigamino Vokietijoje. Sukarpyti balto popieriaus lapai, pakietinti viršeliai, susegti metalinėmis kabėmis. Tekste yra taisymų. Knygoje saugomi trapaus laiko ženklai – sudžiovinti alyvų, neužmirštuolių, edelveisų žiedai... 

Kita originali rankraštinė knyga yra parašyta Baltimorėje: „Dainos apie mane ir daiktus, kurie buvo mano draugai ...“ Literatūros kritikas A. Vaičiulaitis rašė: „A. Nykos-Niliūno daina yra tarsi pati egzistencija ir jos įprasminimas. Jo poezijoje jaučiame idealą: nešti kūrybos švyturį tyrą ir jį įprasminti poezijos vaisiais...“ 

Vienas parodos stendas skirtas A. Nykos-Niliūno ir H. Radausko draugystei. Itin subtilius meno žinovus vienijo knygos, meno parodos, klasikinė muzika. Po H. Radausko staigios mirties A. Nyka-Niliūnas paveldėjo jo kultūrinį palikimą. Stende eksponuojama Vermeero „Mergaitės su auskaru“ reprodukcija, atsiųsta laiške šio teksto autorei. Tai pats mėgiamiausias poeto paveikslas. Dienoraštyje įrašė: „Nuosavybė. Kas yra nuosavybė? Knyga, perskaityta, tampa mano nuosavybė. Kaip Vermeero „Mergaitė“, pamatyta, tapo viso mano gyvenimo nuosavybė.“

Parodoje eksponuojami V. Skrupskelytės, H. Radausko laiškai, rašyti A. Nykai-Niliūnui. Stende yra oficialus Tėvo Leonardo Andriekaus Čipkų šeimai iškvietimas į Ameriką.  A. Nykos-Niliūno laiškai, rašyti į Nemeikščius šeimai bei būsimai žmonai dvelkia šiluma ir jaukumu. Griežtesniu tonu rašytojas prabyla laiške, rašytame K. Bradūnui dėl literatūros kritikos straipsnių.

Parodos išskirtiniais eksponatais tapo žemininkų plakatas „Žemė“, kuris buvo Kazio Bradūno saugiai parvežtas iš Amerikos ir padovanotas Maironio muziejui; ant plastikinės vitrinos atspaustas dailininko Sakevičiaus pieštuku pieštas A. Nykos-Niliūno portretas. Parodą pagyvina ir A. Nykos-Niliūno eilėraščių rankraščiai bei didelė Lietuvių Rašytojų draugijos tremtyje nuotrauka.

Namų aplinkos nuotraukos praveria skraistę į A. Nykos-Niliūno pasaulį. Iš šių namų 2015 m. sausio 20 d. po trumpos ligos, apsuptas artimiausių žmonių – dukros Berenikos ir sūnaus Ario – meilės, rašytojas iškeliavo amžinybėn.

„Gyventi įmanoma tik savo saulės sistemoje, savo kosmogonijoje, savo vienatvėje. Fenomenologiškai mąstyti bei „santykiauti“ su kitais ir „pasauliu“ įmanoma tik pasaulio centro vienatvėje...“, – teigė A. Nyka-Niliūnas.