- Gražina Dainauskienė, muzikologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaiga buvo dosni operos mėgėjams – nuaidėjusi premjeromis Vilniuje ir Kaune. Italų kompozitoriaus Giuseppe's Verdi „Traviata“, nors ir metais vėluodama dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pažymėjo Lietuvos profesionaliosios operos gimimo jubiliejų, kaip ir prieš 100 metų – Kauno muzikiniame teatre – žvelgiant į Naujuosius metus.
Kauno scenoje ši opera su nedidelėmis pertraukomis skambėjo visą 100-metį – keitėsi statytojai, solistai, scenografijos. Nesikeitė tik visų pamėgta muzika ir kaskart išgyvenama psichologinė drama, kurioje atsiskleidžia kompozitoriaus gyvenamojo laikotarpio aplinka ir jausmai, suprantami ir jaudinantys visais laikais.
Kiekvienas „Traviatos“ pastatymas turėjo savo išskirtinių žymių. Senesnieji išlikę tik archyviniuose kadruose ir įrašuose. Todėl 100-mečio retrospektyva, supažindinanti su visais teatre buvusiais „Traviatos“ pastatymais, patraukia daugelio žiūrovų dėmesį teatro fojė operos pertraukų metu.
Simboliškai virš scenoje vykstančio veiksmo kabantis laikrodžio mechanizmas – pagrindinis sceninis akcentas, paliekantis erdvės choreografiniams intarpams ir masinėms scenoms.
Šią visame pasaulyje populiarią ir įvairiai interpretuojamą operą statyti atrodytų paprasta, tačiau ir sudėtinga siekiant atrasti ir atskleisti kažką naujo. Todėl žinant, kad šį kartą damos su kamelijomis trapų gyvenimo epizodą atskleisti pakviesta choreografė ir baletmeisterė Anželika Cholina, dėmesys naujam pastatymui dar labiau sustiprėja. Operos kūrėjų komandoje – ir dirigentas Ričardas Šumila bei scenografas Marijus Jacovskis.
Simboliškai virš scenoje vykstančio veiksmo kabantis laikrodžio mechanizmas – pagrindinis sceninis akcentas, paliekantis erdvės choreografiniams intarpams ir masinėms scenoms. Ir solistams, kurie išskiria šią „Traviatą“ iš ankstesnių savo jaunatviškumu ir maloniai nuteikiančiomis perspektyvomis.
Puikios abi Violetos – Gabrielė Bukinė ir Agnė Stančikaitė, suvaldžiusios premjerinį jaudulį ir įtikinamai kuriančios Violetos vaidmenį – tiek solo, tiek duetuose ir kituose ansambliuose. Violetos mylimasis Alfredas – naujomis vokalo galimybėmis klausytojus nudžiuginęs Egidijus Bavikinas, atsakingai ir kryptingai brandinantis savo personažą, bei Tomas Pavilionis, jau kūręs šį vaidmenį Klaipėdos muzikiniame teatre.
Alfredo tėvą Žoržą Žermoną ankstesniame Kauno teatro pastatyme dainavęs ir įvairiuose Lietuvos bei užsienio operos teatruose jį dainuojantis Laimonas Pautienius savo solidžia scenine patirtimi suteikia pasitikėjimo ir tą patį vaidmenį kuriantiems jaunesniems kauniečiams solistams (Andrius Apšega ir Žygimantas Galinis).
Iš antraplanių išryškintas Violetos tarnaitės Aninos vaidmuo (Kristina Siurbytė ir Ieva Vaznelytė), pabrėžiantis vidinį abejingumą Violetos kančioms ir tirpstančiam gyvybingumui. Empatijos nedemonstruoja ir daktaras Grenvilis (Giedrius Prunskus ir Joris Rubinovas), dar labiau atskiriantis Violetą nuo gyvojo karnavalu kunkuliuojančio pasaulio. Visos operos emocinė kulminacija išryškėja trečiojo veiksmo scenoje Alfredui ir jo tėvui atvykus į Violetos namus. Ar ir jų empatija Violetos tragizmui apsimestinė? Palikime apie tai spręsti žiūrovui.
Būtent toks gaivus žvilgsnis į „Traviatos“ turinį labiausiai tinka mėgavimuisi be dėmesį nuo muzikos atitraukiančių perteklinių vaizdo detalių.
Pastatymo režisierė A.Cholina pasirinko tradicinį operos perteikimo būdą. O juk kiek pasaulyje pastatyta „Traviatos“ operų, bandant pagrindines idėjas priartinti ir atskleisti įvelkant operą į nūdienos aplinką ir šiuolaikinius apdarus! Tačiau būtent toks gaivus žvilgsnis į „Traviatos“ turinį labiausiai tinka operos Lietuvoje jubiliejui paminėti ir mėgautis be dėmesį nuo muzikos atitraukiančių perteklinių vaizdo detalių.
Žinant A.Cholinos šokio teatro spektaklius, natūraliai kyla klausimas apie choreografijos epizodus operoje. Stebint spalvingus čigonių ir matadorų šokius belieka apgailestauti, kad G.Verdi, rašydamas operą, neįtraukė jų daugiau.
Orkestro polėkį suvaldyti bando dirigentas R.Šumila, vadovaujantis ir viso spektaklio muzikiniam vyksmui. Pirmosiose premjerose paprastai pasitaiko tobulintinų dalykų ansambliuose ar tarp orkestro ir dainininkų, bet pastatymo branda netruks ateiti, kai operoje visi dirba nuoširdžiai ir atsakingai. O Kauno valstybiniame muzikiniame teatre būtent taip ir yra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kauno miestas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai užtikrins kelių šimtų trupės artistų bei jų vaikų pragyvenimą mūsų šalyje ir leis pratęsti gastroles iki gegu...
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
Panemunės praeitis, ypač – tarpukario laikotarpis, sulaukia vis daugiau visapusiško istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Akyliau pažvelgti į šio Kauno priemiesčio būtąjį laiką kviečia naują parodą parengęs Kauno regioninis archy...
-
Kaune prasidės didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti?
Kaunas – Europos kultūros sostinė, jau ruošiasi svarbiausiam pavasario įvykiui – miesto gimtadieniui ir antrajai Šiuolaikinio mito trilogijos daliai „Santaka“. Gegužės 20–22 d. kultūra užlies visą miestą, o ...
-
Kaune atidengtas paminklas knygai ir bibliofilui V. Staniuliui1
Reikšmingi istoriniai įvykiai paminėti Kaune gegužės 14 d. Solidžiais renginiais (kartu su visa šalimi) prisimintas Romas Kalanta, prieš 50 m. tapęs gyvu laisvės fakelu. ...
-
Kauno menininkų namai kviečia vėl švęsti V. Putvinskio gatvės dieną
Visos gatvės turi savo istoriją. Ir įdomiausios istorijos yra tos, kuriose visuotinė istorija persipina su asmeniniais prisiminimais. V. Putvinskio gatvė Kaune – viena tų, kuriose prisiminimų turi skirtingos kartos, skirtingų pažiūrų, klasių ...
-
Kaune prasidės didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti?4
Kaunas – Europos kultūros sostinė, jau ruošiasi svarbiausiam pavasario įvykiui – miesto gimtadieniui ir antrajai Šiuolaikinio mito trilogijos daliai „Santaka“. ...
-
Kaune atidaryta laisvės skonį ir kainą primenanti paroda „1972. Pramušti sieną“1
„Sveiki, gėlių vaikai, ir sveiki, jų palikuonys“, – į Kauno centrinio pašto operacijų salę susirinkusius svečius gegužės 14-osios popietę sveikino prof. dr. Rasa Žukienė. Menotyrininkė šiais žodžiais atvėrė savo...
-
„PROmetėjas“ Kauno regione – šiuolaikinio šokio programa sugrįžta
Šiuolaikinį šokį skleidžiantis „PROmetėjas“ sugrįžta ir šiemet Kauno regionui parengė intensyvią programą. Visą birželio mėnesį dvylikoje vietovių viešės dar nerodyti spektakliai, pasinerti į kūrybinius ...
-
Bibliotekų savaitė Kauno rajone: leitmotyvu tapo tvarumas
Švenčiant Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Kauno rajone, kaip ir visoje šalyje, gražiu ir prasmingu leitmotyvu tapo tvarumas. Kauno rajono savivaldybės viešoji bibliotekos (KRSVB) padaliniai stebino temą atspindinčių rengin...
-
Žemkasė „Nemuno7“ – proveržio flagmanas Zapyškiui
„Šis laivas – gyvenimo projektas. Su šiuo projektu pasiektas naujas streso toleravimo lygis“, – sako unikalaus projekto „Nemuno7“ kapitonė Asta Ivanauskienė. ...