„NFThon Kaunas“ metu 30 atrinktų dalyvių kurs NFT meno kūrinius, o kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su gausybe kūrėjų ir NFT entuziastų specialioje ryšių užmezgimo zonoje, kurią įkurs hakatono partneriai „Evolution“. Artėjant festivaliui, pokalbis apie populiarėjantį skaitmeninį meną – su pirmojo lietuviško NFT autoriumi dizaineriu Eriku Mališausku.

– Erikai, pradėkime nuo to, kad esate dizaineris. Kaip ir kodėl pasirinkote šį kelią?

– Iš tikrųjų šiuo keliu pradėjau eiti labai anksti – užsiimti su dizainu susijusiomis veiklomis pradėjau būdamas trylikos keturiolikos metų, kai pirmą kartą susipažinau su „Photoshop“ programa. Tai mane labai sudomino, patraukė. Kone kiekvieną dieną rinkdavausi ne kompiuterinius žaidimus, o bandydavau kurti naudodamasis minėta programa. Dar būdamas šešiolikos žinojau, kad gyvenimą noriu sieti su šia sritimi, o tuomet pradėjau gauti ir pirmuosius užsakymus.

– Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su NFT technologija?

– Pirmosios patirtys su NFT prasidėjo 2018–2019 m., kai technologija pradėjo po truputį tobulėti ir „blockchain“ ekosistemoje užimti svarbią dalį. Kilo žmonių susidomėjimas, tad pradėjau sekti naujienas. Mane itin sudomino tai, kad net NBA sukūrė savo NFT – supratau, kad tai nebe nišinė, bet daug atviresnė technologija, pritaikoma ir masėms. Pradėjau gilintis, o tuomet kilo pirmosios mintys ir pačiam sukurti NFT.

– Ar galite trumpai papasakoti apie NFT? Kokių sričių sinergija tai pavadintumėte?

– NFT – labai įdomus dalykas. Kiekvieną failą, naudojantis NFT technologijomis, galima paversti unikaliu nedalomu vienetu.

Paprastas pavyzdys: jei turiu nuotrauką savo kompiuteryje – ją lengva nukopijuoti ar nusiųsti draugui. Tuomet abu turėsime tą pačią fotografiją ir niekada negalėsiu įrodyti ar pasakyti, kad ji priklauso būtent man. NFT technologija kiekvienam failui suteikia papildomą nuosavybės ir autorystės sluoksnį, tad nesunku pasakyti, kam jis priklauso.

– NFT technologija pasaulyje išgyvena pakilimą, sulaukia vis daugiau dėmesio. Lietuvoje taip pat vyksta pirmosios NFT parodos, renginiai. Netrukus vyks ir „NFThon Kaunas“ hakatonas. Kaip atrodo, ar NFT jau atrado savo vietą mūsų šalyje?

– NFT technologija įdomi tuo, kad neturi sienų. Galbūt todėl sunku vertinti ir lyginti Lietuvą ar Lietuvos kūrėjus ir kitų šalių situaciją. Iš tiesų, niekada nežinome – galbūt jau yra lietuvių, už dideles sumas parduodančių NFT. Juk šioje rinkoje neveikiama vardo ir pavardės pagrindu, kartais neaišku, kas NFT kūrinio autorius ar kas jį įsigijo.

Kalbant apie Lietuvą, man atrodo, kad vykstantys renginiai dar gana vangūs, NFT tema nepasiekė masiškumo. Jei paklaustumėte praeivių apie NFT, vargu ar jie galėtų daug papasakoti. Esame ankstyvoje šios technologijos fazėje. Vis dėlto yra lietuvių kūrėjų, kurie šiandien, ko gero, yra labiau pripažįstami užsienyje nei mūsų šalyje.

Svarbu paminėti tai, kad bet kokį kūrinį galima parduoti kaip NFT. Tai technologinis dalykas, kuris padeda menininkams skaitmenizuoti ir monetizuoti savo kūrybą. Labai tikiuosi, kad ir mūsų šalies vadinamieji tradiciniai menininkai atras šią technologiją ir galės ją panaudoti tiek savo, tiek kūrybos gerbėjų naudai. Užsienyje jau galima matyti tokių tendencijų. Pavyzdžiui, vienas turtingiausių menininkų pasaulyje  Damienas Hirstas, nors kuria fizinį meną, neseniai išleido savo NFT kolekciją. Manau, kad greitai šiuo keliu paseks ir Lietuvos kūrėjai.

– 2022 m. Kaunas yra Europos kultūros sostinė, tad neišvengiamai norisi kalbėti apie tai, kaip NFT papildo kultūros sektorių, ką naujo suteikia šiai sferai.

– Atsakydamas į šį klausimą, norėčiau paminėti NFT royalties – kuriant NFT, galima nustatyti norimą pardavimo kainos procentą, kurį kūrėjas gauna kiekvieną kartą, kai NFT kūrinys parduodamas rinkoje. Man regis, tai labai geras postūmis jauniems menininkams. Dažnai jie parduoda savo pirmuosius darbus už mažas sumas, išdalija draugams ir muziejams. Vis dėlto, menininkui išgarsėjus, jų jaunystės darbai neretai būna labiausiai vertinami ir parduodami už dideles sumas, nors menininkas iš to jokios vertės nebegauna. NFT royalties leidžia užtikrinti, kad darbai, keliaudami iš rankų į rankas, bus monetizuojami.

Man buvo svarbūs keli kriterijai: kad kūrinys turėtų gilesnę mintį, o pavykus kūrinį parduoti gautą sumą norėjau paaukoti.

– Kai kurie žmonės mano, kad NFT technologijos atitrauks mus nuo tradicinio meno, įprastos kūrybos.

– Iš tiesų tokių pasisakymų apie NFT nesu girdėjęs. Vis dėlto galime palyginti: kai atsirado internetas, žmonės taip pat kalbėjo, kad viskas pasikeis, kad nebeišeisime į lauką, tačiau tai suteikė patogumo. Galiausiai, jei žmonės nenori, technologija gali ir nesinaudoti. Fizinio meno tai tikrai nesunaikins – kaip skaitmeninės knygos nesunaikino popierinių, o muzikos platformos nesunaikino muzikos įrašų.

– 2021 m. pavasarį pasirodė daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs jūsų NFT technologijos pagrindu sukurtas meno kūrinys „Neapykantos debesis“. Kokios buvo šio kūrinio idėjos užuomazgos?

– Pirmosios mintys kilo ne tiek apie patį kūrinį, kiek apie norą sukurti NFT. Pradėjau stipriai domėtis šia technologija ir pasigedau lietuviško turinio, tad pasiryžau išleisti pirmąjį lietuvišką NFT. Man buvo svarbūs keli kriterijai: kad kūrinys turėtų gilesnę mintį, o pavykus kūrinį parduoti gautą sumą norėjau paaukoti. Būtent tuo laikotarpiu visuomenėje vyko LGBT tematiką ir teises liečiančios diskusijos, tad darbe panaudojau neapykantos žinutes, siųstas šios bendruomenės žmonėms. Gautą sumą taip pat paaukojau LGBT organizacijoms. Tai reiškė, kad kiekvienas, rašęs neapykantos žinutę, padėjo sukurti šį kūrinį ir, jį pardavus, tiesiogiai prisidėjo prie LGBT gerovės.

Tikiu, kad kaip ir visi debesys, šis neapykantos debesis anksčiau ir vėliau išsisklaidys ir su šiandien egzistuojančiomis problemomis ateityje nebesusidursime.

– Ar po „Neapykantos debesies“ sukūrėte kitų NFT darbų, o gal kūrybiniai procesai vyksta šiuo metu arba numatyti ateityje?

– Konkrečių idėjų dar nėra, bet norėčiau pratęsti darbus su NFT. Prieš tris mėnesius sukūriau antrąjį NFT – rodantį paramą Ukrainai. Aukojant kriptovaliutas, gaunamas NFT ženkliukas, kuris tampa įrodymu, kad šiuo sunkiu laikotarpiu žmogus prisidėjo prie aukos nuo karo kenčiančiai šaliai.

– Galbūt turite NFT kūrėjų pavyzdžių, kurie domina ar įkvepia?

– Konkrečiai NFT kūrėjų neseku, tačiau man patinka menininkas D.Hirstas, kuris kuria fizinius darbus, tačiau neseniai išleido ir savo NFT kolekciją. Dar keletas man įdomių kolekcijų – vienos iš pirmųjų ir labiausiai vertinamų „CryptoPunks“, „BoredApe“, – įdomu stebėti, kaip žmonės vertina visą NFT ekosistemą; lygindamas kolekcijas gali stebėti jų reakcijas, susidomėjimą. Dar išskirčiau metavisatų žemes – jos taip parduodamos NFT principu – „Decentraland“, „Sandbox“, „Otherside“.

– „Audros“ festivalio metu vyksiančiame „NFThon Kaunas“ hakatone menininkai darbus kurs tyrinėdami tvarumą ir jo (ne)galimybę šiuolaikiniame pasaulyje. NFT ir tvarumas – kokios mintys kyla žvelgiant į šiuos žodžius?

– Pirma mintis, kuri šauna į galvą, – daug tvariau sukurti skaitmeninį meno kūrinį ir jį eksponuoti, nei kurti fizinį meną. Dažnu atveju tai labai skirtingi dalykai, tačiau, paprastai lyginant, kuriant fizinį darbą, pavyzdžiui, tapant, reikia pasiruošti didelių drobių, sunaudojama daug dažų, o kūrinys iš pirmo karto dažnai nepavyksta. Daug lengviau NFT kūrinį ir eksponuoti – nereikia įdėti tiek daug darbo, organizuoti parodų ar pasirašyti sutarčių – technologija leidžia padidinti prieinamumą, daug daugiau žmonių visame pasaulyje gali pasigrožėti sukurtu darbu. Nusipirkti menininko kūrinį taip pat daug paprasčiau.

– Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie domisi NFT, galbūt svarsto apie galimybę šia technologija pasinaudoti, artėjančio „NFThon Kaunas hakatono proga?

– Visų pirma, nenustoti domėtis. Toliau viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus plano – ką ketina daryti. Linkėčiau nesivaikyti madų, o galvoti apie tai, kad tikslas turėtų būti aukštesnis, nei tik sukurti ir parduoti NFT. Jei žmogus linkęs į meną – linkiu jam atrasti NFT teikiamos naudos savo kūrybos sferose. NFT gali pasitarnauti visiems – tiek fotografams, tiek vaizdo menininkams ar dailininkams.