Nauji Pažaislio muzikos festivalio projektai įveikia barjerus

  • Teksto dydis:

Paskutinį vasaros savaitgalį iki kitų metų su klausytojais atsisveikino Pažaislio muzikos festivalis. Jo organizatorių komanda kiekvieną rudenį pradeda kurti ateities planus ir aktyviai dėlioja kitos vasaros tvarkaraštį. O jame gausu netradicinių ir labai prasmingų projektų.

Jaunieji operos kūrėjai

"Pagrindinis mūsų darbas ir iššūkis yra ateinančią vasarą vyksiančio XXVI Pažaislio muzikos festivalio planavimas, tačiau mūsų įstaiga vykdo ir kitas veiklas: labai džiugu, kad esame "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programos partneris ir dviem projektais prisidėsime prie šio išskirtinio kultūros įvykio", – sako viešosios įstaigos Pažaislio muzikos festivalis direktorė Giedrė Mikaitienė.

Vaikams ir jaunimui skirtų spektaklių šiuo metu tikrai netrūksta, bet jų kūrybinis procesas dažniausiai lieka paslaptyje. "Sugalvojome projektu "Pagauk mūzą" šiek tiek praverti teatro užkulisius ir pakviesti jaunus žmones prisidėti prie kūrybinio proceso", – pasakoja G.Mikaitienė. Šią galimybę kūrybingas jaunimas galės išnaudoti dalyvaudamas dviejų spektaklių inscenizacijose. Pirmasis spektaklis – Maltoje gyvenančio kompozitoriaus Rubeno Zahrao opera vaikams "Kirana". Kūrinys jau yra atliktas penkiolikoje skirtingų valstybių. Jo scenografijai naudojami kaskart nauji operą statančios šalies vaikų piešiniai.

Miniatiūros: sukurti nuotaikingas figūrėles taip pat įkvėpė projektas „Pagauk mūzą“.

"Projekto partnerio Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokiniai, naudodami įvairiausias technikas, jau sukūrė dailės darbus, kuriuos profesionalus animatorius iš Maltos naudos kurdamas operos scenografiją. Kompozitorius R.Zahra, pamatęs Kauno vaikų darbus, buvo sužavėtas ir prasitarė, kad tai yra patys geriausi piešiniai per visą operos gyvavimo laiką", – jaunųjų kauniečių menininkų sėkme džiaugėsi G.Mikaitienė.

Mitologiniai kentaurai, šunys, gyvatės, įmantrios augalų mozaikos ir kiti Kauno A.Martinaičio dailės mokyklos mokinių darbai atgis 2022 m., kai opera "Kirana" bus statoma Kaune. Pastatyme taip pat dalyvaus nemažas būrys Kauno miesto ir rajono vaikų.

Praturtinanti patirtis

Lygia greta su operos "Kirana" inscenizacijai skirtomis dirbtuvėmis šį rudenį vyko parengiamieji dar vieno jaunimą įtraukiančio spektaklio darbai. Režisieriaus Roko Lažaunyko buriamai komandai teks nemažas iššūkis: pasirengti pasirodymams net aštuoniose šalyse vyksiančiame "Eye.net" projekte.

Jaunimas, teatro kalba nagrinėjantis įvairias socialines ir politines temas, kuriantis spektaklio istoriją, scenografiją, o gal netgi muziką – tokią viziją turėjo tarptautinio projekto sumanytojai iš Serbijos. "Daug nežinomųjų – daug galimybių, ir jų paieška praturtina mus visus", – tikina kūrybinė spektaklio komanda, kasdien sulaukianti vis daugiau norinčiųjų įsitraukti į meninę veiklą.

Mažina atskirtį

"Šis ruduo išties kupinas naujų žinių ir patirčių. Jau kurį laiką su kolegomis diskutuojame, kaip galėtume įvairių negalių ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims pritaikyti savo veiklas. Netikėta pernykštė pažintis su "Embrace Nederland" fondo įkūrėjais Margot Hoitig ir Philipu Curtisu išaugo į prasmingą projektą "Susitikimai muzikoje", – pastebėjo pianistė Lina Krėpštaitė.

Esminė fondo veiklos sritis – individualizuoti muzikiniai užsiėmimai įvairių slaugos įstaigų gyventojams, sergantiems dimensija ar turintiems kitų negalių asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, izoliuotiems nuo visuomeninio gyvenimo. Užsiėmimus, bendradarbiaudami su muzikos terapeutais, veda profesionaliai parengti specialistai.

Nuotoliniu būdu surengtuose mokymuose Philipas Curtis ir muzikos terapeutė Simone Zwart dalijosi savo žiniomis bei patirtimi su profesionaliais lietuvių muzikais ir būsimaisiais muzikos terapeutais.

Nyderlanduose muzikos terapija ir muzika yra gana stipriai integruotos į negalią turinčių asmenų gyvenimą. Lietuvoje tokių pavyzdžių labai nedaug, nors faktu, kad muzika turi terapinį ir gydomąjį poveikį, neabejojame, ko gero, nė vienas. "Šiuo metu negalime mėgautis gyvais koncertais, bet tai, tikėkimės, yra tik laikinas apribojimas. Deja, nemaža mūsų visuomenės dalis galimybių lankytis kultūros renginiuose apskritai neturi, tad projektu norime žengti bent mažą žingsnelį artyn", – sako projekto iniciatorė L.Krėpštaitė.

Surengtus mokymus ji vadina ilgo proceso pradžia: jau įvyko keletas susitikimų su Kauno rajono Dienos socialinės globos centro ugdytiniais, ateinančiais metais bus bendradarbiaujama su kitomis Kauno miesto ir rajono įstaigomis.

"Iki 2022 m., kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, laukia ilgas bei įvairiausių iššūkių kupinas kelias. Norisi, kad šiame judėjime nuo laikinosios iki šiuolaikinės sostinės dalyvautų skirtingo amžiaus, įvairių socialiai jautrių grupių asmenys ir visi kartu galėtume patirti pokyčius, vykstančius Kauno kultūros pasaulyje", – pastebi pianistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių