- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
-
Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Slovėnijos kūrėjai kuria spektaklį „Elektra“
Repeticijų salėje vyksta judesio trenažai ir pjesės skaitymai – taip savo kūrybinę kelionę pradeda šiuolaikinis pastatymas „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus.
Trylikos aktorių kolektyvą į premjerą veda vienas įdomiausių ir perspektyviausių Slovėnijos teatro režisierių Jaša Koceli, kuriam talkina gausi menininkų komanda iš Slovėnijos. Spektaklio premjera – 2020 m. kovo 25, 26 ir balandžio 4 dienomis Didžiojoje scenoje.
Režisieriaus J. Koceli debiutas Lietuvoje
Baigęs teatro režisūros ir sociologijos studijas Liublianos universitete, Jaša Koceli yra sukūręs penkiolika pastatymų gimtinėje. Taip pat savo kūrybinę kelionę tęsia ir užsienyje, – pernai režisavo spektaklį „5boys” pagal Simonos Semenič pjesę Vengrijoje, „Weöres Sándor“ teatre, o dabar visą save atiduoda debiutui Lietuvoje, kurdamas spektaklį Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Vienas paskutiniųjų J. Koceli darbų – W. A. Mozarto opera „Užburtoji fleita“ Slovėnijos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šią vasarą jo spektaklis pagal Euripido pjesę „Trojietės“ atidarė tarptautinį senosios graikų dramaturgijos festivalį Kipre.
J. Koceli savo darbų yra pastatęs Slovėnijos nacionaliniame teatre Nova Gorica, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Liublianos miesto ir lėlių teatruose, „Novo Mesto“ teatre ir kituose. Savo spektakliuose J. Koceli naudoja įvairias tekstų adaptacijas, jungia skirtingus teksto šaltinius bei rašo pats. Daug dėmesio skiria spektaklio vizualumui, preciziškai šviesai, yra dirbęs šviesų dailininku baleto spektakliuose. Režisūros meno žinias gilino dirbdamas žymių Slovėnijos režisierių – Dušano Jovanovičiaus, Janezo Pipano, Ivicos Buljano ir Tomažo Panduro – asistentu.
Moterų likimo vingiai
Paklaustas, kodėl pastatymui Kaune pasirinko antikinius tekstus, režisierius sakė: „Yra begalės stiprių archetipų senovės graikų tekstuose, kurie žavi, kelia man iššūkius ir reikalauja stiprios interpretacijos. Man Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Ši istorija yra apie laukimą, kuris gali transformuoti žmogų. Elektros laukimas beviltiškas ir kupinas nerealizuotų impulsų, neišnaudoto potencialo. Išsilaisvindama jos energija gali virsti smurtu ir nenuspėjamomis aistromis, ji gali tapti ir didžia keršytoja ar nesustabdoma kovotoja. Ji yra jėga, suvienijanti žmones pokyčiams. Mane traukia stiprių moterų personažai, nes aš tikiu, kad egzistuoja savotiška paralelinė žmonijos istorija, skaitoma iš moterų akių. Tai lyg dialogas tarp mūsų, gyvųjų, ir mūsų protėvių šešėlių.“
Sofoklio ir kitų autorių moterų personažų linijas J. Koceli nori papasakoti per feministinę prizmę. Ruošdamasis pastatymui, menininkas analizavo įvairius literatūros šaltinius. Vienas jų – Mary Beard knyga „Moterys ir galia“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba. „Joje kalbama apie moterų balsą amžių tėkmėje. Remdamasi „Odisėjo“ mitu, autorė cituoja sceną, kurioje Penelopė laukdama Odisėjo, kalba su vyru, kuris ją nori vesti . Tuomet įeina jos sūnus Telemachas ir sako: „Mama, nustok kalbėti. Aš kalbėsiu už tave!“.
Galima teigti, jog jis sako jai: „Užsičiaupk, moterie. Užsičiaupk, mama!“ Knygos autorė paima šį pavyzdį iš teksto, kuris yra vienas seniausių tekstų, ir aprašo visą moterų „užčiaupimo“ istoriją. M. Beard naudoja labai paprastus ir aiškius pavyzdžius, kaip moterys būdavo tildomos bėgant laikui. Mes žinome, kad senovės Graikijoje moterys neturėjo jokių teisių, jos negalėjo vaidinti, nebuvo įleidžiamos į teatrą, bet, nepaisant to, graikų autoriai sukūrė labai ryškius ir stiprius moterų charakterius.
Elektros likimas yra istorinė moterų realybė. Jos lemtis dauginasi kiekvienoje naujoje moterų kartoje. Elektra yra ir paklusni moteris, ir laukianti sesuo, ir pritarianti duktė, ir nekaltoji prieš dievus, ir mylimoji be mylimojo. Mane domina moterų likimas. Šią temą esu analizavęs pastatyme „Trojietės“, o dabar ją savotiškai pratęsiu. Elektra save pozicionuoja kaip vergę, tačiau norėčiau ją traktuoti kaip žmogų, kuris ryžtasi pakeisti savo likimą. Parodyti jos drąsą nutraukiant ryšius su savo duotąja aš, savo šeima ir tapsmą nauja asmenybe“, – pasakojo J. Koceli.
Jungtinė kūrybinė komanda
Spektaklis kuriamas ryškiomis šiuolaikinės estetikos priemonėmis. Kūrybinė komanda – menininkai iš Slovėnijos, su kuriais režisierius paskutiniu metu sėkmingai bendradarbiauja: scenografas Darjanas Mihajlovičius Ceraras, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, kompozitorius Miha Petricius, choreografė Tajda Podobnik fotografė Mankica Kranjec. Kaune komandą papildo teksto redaktorė Daiva Čepauskaitė.
Spektaklyje vaidmenis kuria skirtingų kartų trupės aktoriai. Elektros vaidmuo patikėtas jaunai aktorei Gretai Šepliakovaitei. Taip pat pastatyme išvysime šiemet prie trupės prisijungusius jaunuosius aktorius: Povilą Jatkevičių Oresto vaidmenyje, Deividą Breivę Pilado vaidmenyje bei Kamilę Lebedytę, Jurgitą Maskoliūnaitę, Saulę Sakalauskaitę, Ievą Stašelytę, Aistę Zabotkaitę, Robertą Sirgedaitę. Kūrybine branda su jaunaisiais aktoriais dalinsis Jūratė Onaitytė (Leda), Daiva Rudokaitė (Klitemnestra), Tomas Erbrėderis (Egistas), Ričardas Vitkaitis (Agamemnonas).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!1
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...