Muzikos, žodžio ir vaizdo apeigos M. K. Čiurlioniui

Tradicijų ir naujovių jungtis

Šiam projektui kolektyvas sutelkė Lietuvos kompozitorius ir džiazo aranžuotojus naujiems kūriniams sukurti ir M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotėms, kurių dėka klasikas klausytojams atsivers naujais atspalviais. Kartu radosi ir originalių kompozicijų, inspiruotų kompozitoriaus darbų ir minčių. Triptiką sudaro trys programos, kurias įprasmina Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“.

Sausį skambėsianti programa „Pirmasis pagarbinimas“ išaugo iš M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, poezijos ir vizualinių kompozitoriaus ir dailininkų simbolių. Kaip pažymima pranešime spaudai, šią programą rengia Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“, vizualizuotą muzikinę-literatūrinę įprasmins aktorius Dainius Svobonas, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ ir videomenininkas Karolis Bratkauskas.

M. K. Čiurlionio dvasia atgims jo harmonizuotomis dainomis, skambančiomis ne choro, kaip kad esama kompozitoriaus kūryboje, o solistų Justinos Tomkutės-Petraitienės ir Ryčio Janilionio balsais ir tautinių instrumentų tembrais.

Spalvingas muzikines aranžuotes ir kūrybinius potėpius M. K. Čiurlionio dainoms sukūrė kompozitorius Donatas Zakaras, muziką papildys poetų Kazio Bradūno, Janinos Degutytės, Antano Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Sigito Gedos, Salomėjos Nėries ir kitų poetų tekstai, retai matomos M. K. Čiurlionio sukurtos raidės-inicialai. „Tai lyg apeiga, atbalsių ciklas ar piramidė, pastatyta iš muzikos, poezijos, tapybos, o jos viršuje – M. K. Čiurlionis, besižvalgantis į mus nuo aukštų dangaus bokštų“, – akcentuoja kūrėjai.

Kompozitoriui D. Zakarui įkvėpimu tapo M. K. Čiurlionio tekstai, ypač – laiškai žmonai Sofijai. „Bandžiau suprasti, koks tai buvo subtilus ir jautrus žmogus, kai kada (ar net visada) gyvenantis savame pasaulyje. Man atrodo, kad jis priešinosi pilkai realybei, gyvenimo sunkumams ir visa tai mokėjo nepaprastai gražiai perteikti žodžiais, ne ką prasčiau nei savo muzikoje ar dailėje“, – pasakojo muzikas.

Kiekvienas klasiko kūrinys, anot D. Zakaro, pasižymi savita energija, išraiška. „Patinka simfoninės poemos, nors, kiek žinau, orkestrui ir dirigentams yra nemažas iššūkis jas interpretuoti, išplėtotos liaudies dainos („Beauštanti aušrelė“), preliudai fortepijonui, variacijos „Besacas“ tema fortepijonui, kur autorius jau tarsi nori pabėgti nuo įprastos mažoro-minoro sistemos. Man labai įdomi jo muzikos transformacija į vaizdinius, pvz., sonatų cikluose“, – pasakojo D. Zakaras.

Tai lyg piramidė, pastatyta iš muzikos, poezijos, tapybos, o jos viršuje – M. K. Čiurlionis, besižvalgantis į mus nuo aukštų dangaus bokštų.

Prie M. K. Čiurlionio kūrybos jis sako stengęsis prisiliesti labai atsargiai ir pagarbiai. Iš tokių prisilietimų ir būtų minėtina M. K. Čiurlionio lietuvių liaudies harmonizuotų dainų siuita „Čiurlionio keliu“, „Laiškai Sofijai“ mišriam chorui.

Muzikos ir vaizdo motyvai

Antrojo pagarbinimo programą rengia Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Joje skambės M. K. Čiurlionio kūriniai pučiamiesiems, aranžuotės ir naujai sukurtos lietuvių autorių kompozicijos.

Naujas kompozicijas pučiamųjų instrumentų orkestrui sukūrė kompozitoriai Jurgita Mieželytė, Mykolas Natalevičius, Raimundas Martinkėnas. Muzikiniam susitikimui kiekvienas iš jų rado individualų kelią. J. Mieželytė savo kūriniui „Sutems“ pasirinko liaudies dainą, o tam tikru įkvėpimu tapo kūrėjo paveikslams būdingi elementų atsikartojamai („Tiltai“ iš ciklo „Fantazijos“, medžiai „Laidotuvių simfonijoje“, „Žiemos ciklas“ ir kt.).

Garso ir vaizdo jungimo idėjos artimos ir kompozitoriui M. Natalevičiui, sukūrusiam naują kūrinį pučiamiesiems „Bokštai“, Ritos Mačiliūnaitės kompozicijai „Pirmoji diena“ ir Raimundo M. miniatiūrai „Pasaka“.

Čiurlioniškas džiazas

Trečiasis pagarbinimas pasitiks spalvingais džiazo ir improvizacijos blyksniais, kuriuose klausytojai atpažins vieną kitą M. K. Čiurlionio muzikos melodiją, harmoninį vingį.

Lietuvos džiazo muzikos kūrėjai ir muzikantai rengia spalvingą muzikos panoramą klasiko kūrinių temomis. Trombonininko, aranžuotojo, kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta kompozicija „Miške“ jau skambėjo Kauno bigbendo koncertuose – pernai ji pateko į Lietuvos muzikos informacijos centro leidinį „Note Lithuania: Jazz“. Pirmaisiais XX a. metais sukurtas opusas – ne tik M. K. Čiurlionio, bet ir visos lietuvių nacionalinės simfoninės muzikos pradžia.

Sukurtas pradedančio kompozitoriaus, jis pasižymi didžiule menine verte, tad neatsitiktinai „Miške“ dažniau nei kitos lietuvių autorių muzikinės kompozicijos skamba Lietuvos ir užsienio šalių koncertų salėse. Anot muzikologo Algirdo Ambrazo, tokį repertuarinį stabilumą lėmė, matyt, ne vien tik muzikos išraiškingumas, poetinė nuotaika, daininga melodika, bet ir vykusi, įtaigi forma: kūrinio vidinė sąranga, temų ir padalų santykiai.

J. Jasinskį su šia simfonine poema sieja ir asmeninis ryšys: „Miške“ jis yra grojęs nuo vaikystės Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoniniame orkestre „Simfukai“.

„Didžiulis įsipareigojimas ir svarbumo jausmas apima prisiliečiant prie iškiliausio lietuvių menininko muzikos“, – savo jautrų santykį su M. K. Čiurlioniu įvardija J. Jasinskis.

Kas? Koncertas „Čiurlionio pagarbinimai. Pirmasis pagarbinimas“.

Kur? Kauno kino centre „Romuva“.

Kada? sausio 24 d. 18 val.