Muzikos gurmanams: fortepijono magija, barokas ir indie folk ugnis

Pianistas, kurio meistriškumą pažinome iš kultinių filmų; jausmais plyštanti baroko muzika, vedanti ir į dangų, ir į pragarą; atgimęs unikalusis duetas „Kamanių šilelis“, – toks bus artimiausias XXVIII Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis.

XXI a. pianistas

Rugpjūčio 19 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Fortepijono magas“, kuriame klausytojai turės išsiilgtą progą pasiklausyti žymiojo lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos.

Šis koncertas – tikra dovana Pažaislio muzikos festivalio klausytojams, nes J. K. Broja išties ne veltui yra tituluojamas vienu ryškiausių Lenkijos pianistų. Šis atlikėjas jau po debiuto Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje kritikų buvo lyginamas su garsiausiais praėjusio šimtmečio pianistais, o 2009 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.

Pianistas gimė Varšuvoje, studijavo Frankfurte prie Maino, Hanoveryje ir Varšuvoje, tapo daugelio tarptautinių pianistų konkursų laureatu. Po įsimintinos pergalės 1999 m. Vilniuje vykusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse J. K. Broja Lietuvos spaudoje buvo pavadintas XXI a. pianistu ir tuomet jam atsivėrė durys į prestižines Europos, Azijos ir Amerikos sales. Jis surengė gausybę rečitalių, koncertavo daugelyje tarptautinių fortepijono festivalių, pianisto pasirodymus įrašė Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Kolumbijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų radijo ir televizijos laidos.

J. K. Broja bendradarbiavo su pasaulinio garso režisieriumi Romanu Polanskiu, jam statant kino filmą „Pianistas“, kaip asmeninis pagrindinio vaidmens atlikėjo Adrieno Brody muzikos konsultantas. Jis atliko fortepijono partiją Pawelo Mykietyno sukurtame garso takelyje Andrzejaus Wajdos filmui „Saldus skubėjimas“, o prieš ketverius metus pianistą buvo galima išgirsti viso pasaulio kino teatrų ekranuose skambant Šarūno Barto kino filmo „Šerkšnas“ garso takeliui. J. K. Brojos įrašytas kompaktines plokšteles leidžia tokios garso įrašų kompanijos kaip „Naxos“ ar „ICA Classics“.

Pianistas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, iš karto yra pasmerktas pražūčiai.“ Tad nenuostabu, kad Pažaislio muzikos festivaliui J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. 30-oji vilioja klausytoją savo intymiu, ne tokiu dramatišku charakteriu, išsiskiria ypatingu lyriškumu, melodinėmis ir harmoninėmis puošmenomis, ornamentais ir viražais, primenančiais Fryderyko Chopino kūrinius. 31-oji pasižymi didžiuliu emociniu spektru: nuo absoliučios nevilties gelmių iki visiškos euforijos. Ši sonata yra neįtikimai kompaktiška, o jos filosofinė įžanginė mintis yra tarsi kūrinio tezė, persmelkianti visą sonatą ir pasiekianti apoteozę paskutinėmis akimirkomis. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.

Tęstinumas: prieš gerą dešimtmetį susibūręs duetas „Kamanių šilelis“ grįžo atradęs naujų kūrybos šaltinių. / Vytauto Petriko nuotr.

Emocijų jūra

Rugpjūčio 20 d. Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje skambės sakralinės muzikos programa „Dievo laikas yra geriausias laikas“, kurią Pažaislio muzikos festivalio klausytojams dovanos dainininkė Renata Dubinskaitė ir vargonininkas Vilimas Norkūnas. Programoje skambės išskirtinai baroko epochos genijaus Johanno Sebastiano Bacho arijos iš kantatų, mišių ir kitų opusų, kūriniai vargonams solo, galintys pakylėti klausytojų širdis link dangaus.

R. Dubinskaitė – profesionali dailėtyrininkė ir dainininkė, baigusi visas dailės studijų pakopas nuo bakalauro iki doktorantūros. Negana to, ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo bakalauro ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistratūros studijas pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Senąją muziką studijavo Sablė senosios muzikos ir šokio akademijoje Prancūzijoje ir Čekijoje, baroko operos meistriškumo kursuose Kopenhagoje, dalyvavo dainavimo meistriškumo kursuose Berlyne ir Geteburge.

Barokas ir toliau lieka R. Dubinskaitės aistra. „Tai buvo radikalių jausmų epocha. Barokas tiesiog plyšta jausmais. Regis, vienoje arijoje telpa rojaus, palaimos jausmas ir kritimas į pragarą, pyktis, kerštas, skausmas, pagieža – taip stipriai išreikštų emocijų nėra jokioje kitoje muzikoje“, – sako dainininkė.

V. Norkūnas senosios muzikos studijas baigė Austrijoje. Jis – vienas iš nedaugelio Lietuvos chorvedžių, klavesinininkų ir vargonininkų,  atsidavusių senajai muzikai. Klausytojų liudijimu, jo atliekama muzika tarsi kalba, alsuoja kaip gyva. Jam lengvai paklūsta istoriniai barokiniai vargonai, kuriais tenka groti koncertuose užsienyje ar vasaros akademijose.

J. K. Broja bendradarbiavo su pasaulinio garso režisieriumi Romanu Polanskiu, jam statant kino filmą „Pianistas“, kaip asmeninis pagrindinio vaidmens atlikėjo Adrieno Brody muzikos konsultantas.

„Galimybė veikti keliose srityse praturtina ir mane, ir tuos su kuriais susitinku. Mane užburia senoji muzika, dainingas klavesino skambesys, didingas vargonų taurumas, choro – širdis vienijančio troškimo dainuoti, jungiančio žmones į viena stebuklas, kamerinės muzikos bendrystė“, – kalba atlikėjas.

Nauji vėjai

Rugpjūčio 20 d. charizmatiškajame Babtyno dvare koncertuos ne mažiau charizmatiška grupė „Kamanių šilelis“, kuri Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys savo autorines dainas. Grupės nariai režisierė Kamilė Gudmonaitė ir aktorius Mantas Zemleckas – pora tiek gyvenime, tiek scenoje. Retkarčiais jie susitinka teatre, o muzikos gurmanai juos žino kaip unikalų indie folk duetą „Kamanių šilelis“.

2011 m. muzikinę veiklą pradėjęs menininkų duetas išleido tris albumus: „Viskas teka“, „Namai“ ir minimalistinį diską „9“, o šiemet pasirodė ketvirtasis, naujausias, grupės albumas „Žiūrėti į saulę“. Jie stebina drąsiai eksperimentuodami su folkmuzikos stiliumi ir netradiciniais instrumentais. Pirmuosiuose koncertuose „Kamanių šilelis“ savo kūrinius atliko muzikuodami su namuose ar sode naudojamais įrankiais, dabar jų kūryboje girdima ir elektronikos. Jų muzika – tai tas momentas, kai nedidelis pasaulis atrodo kaip niekad nesibaigianti visata, o prasmingi tekstai panardina į jaukią nostalgiją. Per dvylika kūrybinės veiklos metų duetas subūrė nemažą būrį gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Kamilė ir Mantas žavi nuoširdumu, užkrečia jaunatviška ir džiugia energija.

Apie kūrybos proceso pradžią M. Zemleckas kalba: „Visada labai pralinksmėju prisiminęs vieną pirmųjų mūsų koncertų dar tada egzistavusiame klube „Pogo“. Tuomet šalia grupės pavadinimo buvo parašyta psycho folk, o mudu grojome pasitelkę namų apyvokos įrankius: pjūklus, santechnikos raktus, mūsų instrumentas buvo ir vanduo. Tai buvo itin keista poezijos, triukšmų ir primityviosios muzikos samplaika. Aš iki šiol nesuprantu, iš kur atsirado ši inspiracija. Tikriausiai tuo metu skaitėme mus įkvėpusią žymaus XX a. teatro mąstytojo Antonino Artaud knygą „Teatras ir jo antrininkas“, kurioje kalbama apie pirmykštį totalinį, ritualizuotą meną.“

Prieš gerus metus patyręs savotišką kūrybinę krizę, duetas, pristatydamas savo naująjį albumą, grįžta į sceną su nauja energija ir nauju amplua.

„Atrodė, kad nerandame, kas esame ir kaip toliau norime būti. Nesinorėjo grįžti į seną grupės etapą, bet naujo irgi nebuvo. Pradėjome abejoti, ar apskritai „Kamanių šilelis“ dar turi prasmę“ ,– viename interviu pasakojo grupės narė K. Gudmonaitė. Ieškodami sprendimo dueto nariai atskirai vienas nuo kito po mėnesį praleido Meksikoje. To pakako, kad įsižiebtų nauja kūrybinė žarija.

„Grįžę vėl susitikome ir sėdome prie muzikos. Netrukus paaiškėjo, kad idėjų užteks visam albumui. Tiesiog žaidėme – buvo labai gera  mėgautis kūryba. Iš to gimė albumo koncepcija ir pavadinimas. Žiūrėti į saulę ilgai yra neįmanoma, netgi pavojinga. Žvelgimas į neišreikštas vidines teritorijas yra nepatogus, rizikingas, tačiau būtinas“, – kalba K. Gudmonaitė.

Ką Pažaislio muzikos festivalio klausytojai išgirs Nevėžio glėbyje įsikūrusiame Babtyno dvare, telieka maža paslaptimi ir nedidele intriga.


Kas? koncertas "FORTEPIJONO MAGAS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 19 d. 18 val.

Kas? koncertas „KAMANIŲ ŠILELIS“

Kur? Babtyno dvare.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 19 val.

Kas? koncertas "DIEVO LAIKAS YRA GERIAUSIAS LAIKAS".

Kur? Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 14 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių