Muzikiniame teatre – žvilgsnis į baleto istoriją

Į Kauną sugrįžta "Baleto atmintis". Prieš metus į pasimatymą su Lietuvos baleto kūrėjais kvietęs projektas šįkart siūlo pažvelgti į žaviausias XIX a. pirmosios pusės baleto akimirkas.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyks pirmasis ciklo "Gyvoji baleto istorija" koncertas, supažindinsiantis publiką su rekonstruotais žinomiausių šio laikotarpio baletmeisterių kūrinių fragmentais.

Apie žiūrovų edukacijos svarbą ir XIX a. baleto virsmus – pokalbis su koncerto režisieriumi, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagogu, choreografu Vytautu Brazdyliu.

– Koncertas "Romantizmo svajos" publiką supažindins su XIX a. pirmosios pusės baleto menu. Kokius baleto bruožus pats išskirtumėte kaip būdingiausius šiam laikotarpiui?

– Iš tikrųjų šis laikotarpis baleto istorijoje yra itin svarbus, kadangi visi iki šiol išlikę klasikos kūriniai gimė būtent šiuo periodu. Derėtų juos vadinti šedevrais – juk jie žinomi visame pasaulyje. Koncerto metu publika turės progą išvysti atkurtus arba interpretuotus baleto meistrų kūrinius: Filippo Taglioni "Silfidę", Jeano Coralli "La Peri", Marios Taglioni "Drugelį" ir kitus. Sakyčiau, kad XIX a. pirmajai pusei labiausiai būdinga tuomet atsiradusi šiandien plačiai taikoma technika, kai šokėjai šoka pakilę ant pirštų. Būtent tada įvyko lūžis baleto istorijoje ir šio šokio vystymasis įgavo pagreitį.

– Kaip XIX a. baleto tradicijos pakito iki šių dienų? Suprantama, šokio technika ištobulėjo iki aukštumų, tačiau kiek senosios tradicijos artimos šiandieniams baleto šokėjams?

– Jeigu kalbėtume apie koncerte pasirodysiančius solistus, jie labai stengiasi išlaikyti to laikmečio stilistiką. Aišku, baleto atlikimo technika jau yra pakitusi ir ištobulinta, tačiau pagrindinis šių laikų šokėjų tikslas yra išlaikyti romantizmo dvasią. Ar tai būtų "Silfidė", "La Peri", ar "Markitanė" – kiekvienas kūrinys turi savo atskirą stilių ir yra skirtingai įkvėptas romantizmo epochos. Suprantama, šie elementai bėgant laikui po truputį niveliuojasi ir nyksta, tačiau ir šiandien įmanoma pristatyti kūrinius taip, kad žiūrovai pajustų XIX a. dvasią. Be abejo, atlikdami programą neužmirštame susidoroti ir su techniniais uždaviniais.

Baleto atlikimo technika jau yra pakitusi ir ištobulinta, tačiau pagrindinis šių laikų šokėjų tikslas yra išlaikyti romantizmo dvasią.

– Koncertų ciklas pasižymi švietėjiška misija – supažindinti publiką su baleto istorija. Lietuvoje baletas vis dar yra užribyje – ne dėl talentų trūkumo, bet nepakankamo žiūrovų susidomėjimo, didesnio dėmesio kreipimo į naudojamus efektus, bet ne šokio techniką. Jūsų nuomone, ką dar būtų galima padaryti šviečiant žmones apie baletą?

– Manau, kad atsakymo galima ieškoti būtent tokiuose projektuose. Šis menotyrininko, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo Helmuto Šabasevičiaus inicijuotas koncertų ciklas neša labai didelį edukacinį krūvį. Prieš metus didžiųjų miestų publikoms buvo pristatyta lietuviškojo baleto perspektyva. Esu įsitikinęs, kad tokiu būdu žiūrovai apie mūsų šalies baleto istoriją sužinojo labai daug. Būsimame koncerte bus supažindinama su svajinga romantizmo epocha. Prieš kiekvieną numerį H.Šabasevičius papasakos jo istoriją, pakomentuos kontekstą, kuriame gimė kūrinys. Greičiausiai taip pat bus demonstruojamos fotografijos ir kiti svarbūs vaizdai. Renginyje pasirodys ne tik žinomi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai, bet ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai. Jiems tai nemenkas uždavinys, kadangi išlikę XIX a. klasikos numeriai yra pakankamai sudėtingi net ir profesionaliems artistams. Tad jauniesiems šokėjams bus suteikta puiki proga išbandyti savo jėgas. "Romantizmo svajos" yra pirmasis ciklo renginys, vėliau bus pristatomi ir kitų laikotarpių baleto istoriją pasakojantys koncertai. Tačiau apie tai daugiau papasakoti galėtų pats idėjos sumanytojas.

– Svarbiausias XIX a. baleto akimirkas pristatysite Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Ši scena nėra tipinė – teatras statytas tarpukariu, ji gan maža. Ar yra tekę šokti šioje scenoje? Ar įsivaizduotumėte čia pastatytą klasikinio baleto kūrinį?

– Taip, tikrai įsivaizduočiau, ne kartą šiame teatre esu statęs spektaklius. Iš tikrųjų anksčiau baleto pasirodymai ir vykdavo jaukiose nedidelėse erdvėse, kadangi ir patys teatrai nebuvo tokie dideli ir galingi kaip šiuolaikiniai. Šioje scenoje taip pat rodėme pirmąjį "Baleto atminties" koncertą ir kitus Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos spektaklius. Iš tikrųjų šis teatras, tarpukariu vadintas Valstybės teatru, ir yra ta vieta, kurioje gimė lietuviškasis baletas. Todėl jis mums yra brangus, o pasirodyti čia – ypač svarbu.

– Pakalbėkime apie lietuviškąją baleto tradiciją, gimusią ne taip jau seniai – XX a. pradžioje. Be abejo, jai didelę įtaką padarė turtingos rusų baleto tradicijos. Kokie mūsų baleto bruožai, jūsų nuomone, yra reikšmingiausi?

– Taip, lietuviškasis baletas vystėsi pagal rusų baleto tradicijas. Tarpukariu atkūrus Lietuvą jam labai daug įtakos turėjo iš Sankt Peterburgo atvykdavusios to meto žvaigždės. Įdomu tai, kad netgi neturint geros mokyklos Lietuvos baletas sugebėjo išsivystyti į kažką savito, tačiau ir toliau tęsti didžiųjų, pasaulyje pripažintų teatrų tradicijas. Lietuvių kultūra, be abejo, darė įtaką ir baleto sričiai – buvo justi tam tikras santūrumas, kuklumas, nuoširdumas. Galiu pateikti vieną pavyzdį – sovietiniais laikais Nacionalinis operos ir baleto teatras ruošėsi gastrolėms Maskvoje ir Didžiajame teatre ketino rodyti klasikinį Piotro Čaikovskio baletą "Miegančioji gražuolė". Dėl to į Lietuvą iš Maskvos buvo atvykusi Kultūros ministerijos komisija – nuspręsti, ar iš imperijos periferijos kilę šokėjai gali Didžiajame teatre tinkamai sušokti tokį garsų klasikinį baletą. Buvo prieita prie išvados, kad gali, nes esama labai subtilios atlikimo kultūros. Tad štai tokie subtilūs nacionaliniai baleto bruožai leido sukurti nuostabų šokio spektaklį ir sėkmingai pasirodyti Maskvoje.

– Koncerto programą, be garsių solistų, atliks ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai. Pats esate šios mokyklos pedagogas. Papasakokite apie savo auklėtinius – kiek jų lieka balete ar vėliau pradeda patys dėstyti šokio meną? Kadangi mokykloje yra mokoma pagal A.Aganovos sistemą, kuri yra gana sudėtinga ir kitokia nei, pavyzdžiui, Londono ar Paryžiaus operos ir baleto teatrų tradicija, tikriausiai auklėtiniai užsienyje yra itin vertinami?

– Taip, koncerto metu pasirodys ir esami M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai, ir jau ją baigę dabartiniai Nacionalinio operos ir baleto teatro artistai: Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Olga Konošenko ir kt. Šie profesionalai šoks sudėtingiausius numerius – ištraukas iš F.Taglioni "Silfidės" ir J.Coralli "La Peri".

Baigę Baleto skyrių mokiniai iš tikrųjų pasuka įvairiais keliais – vieni pradeda dirbti valstybiniuose teatruose, kiti tęsia choreografijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o vėliau tampa pedagogais. Iš tikrųjų baleto artisto amžius yra labai trumpas – apie 20 metų, tad baigę karjerą vieni įkuria savo šokių studijas, kiti dirba choreografais mokyklose bei akademijose. Auklėtinius daugiausia ugdome pasiremdami A.Vaganovos sistema, tačiau naujovės į baleto pasaulį žengia be galo greitai, tad stengiamės perimti ir naujas kryptis. Dažnai vyksta seminarai, kuriose įvairių šalių baleto mokyklos dalijasi savo tradicijomis ir atsiradusiomis naujovėmis.


Kas? Koncertas "Romantizmo svajos".

Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kada? Gruodžio 4 d. 17 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių