- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprastai vasarą prasidedantis ir jos gale pasibaigiantis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis ne kasmet įkopia į rudenį. Šiemetiniam, 24-ajam, Pažaislio vardu pavadintam kultūros įvykiui trijų vasaros mėnesių nepakako, – festivalis prasidėjo gegužės 30-ąją, pasibaigs rugsėjo 1-ąją.
– Kuo dar šiemet buvo išskirtinė muzikos šventė, tradiciškai kasmet prasidedanti bei pasibaigianti šimtmečius ant Taikos kalno stūksančiame Pažaislio vienuolyne?
Atsakyti į šį bei kitus klausimus naujienų agentūra ELTA paprašė vieno iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų bei jo organizatorių Justino Krėpštos.
– Pirmiausia turėtume paminėti puikius orus, džiuginusius mus visą vasarą. Tuo pačiu – ir fantastišką publiką, kuri liko ištikima festivaliui. Netgi tomis karščiausiomis dienomis, kai daug kas lėkė prie jūros ar kitur pailsėti, minios susirinkdavo mūsų koncertuose. Galima sakyti, kad daugelyje jų muzikos gerbėjų buvo anšlagai. O iš pradžių bijojom, kad žmonių nesurinksim, bet nuogąstavimai nepasitvirtino. Akivaizdu, kad publikos „muzikinis alkis“ tik auga, geros muzikos poreikis – irgi.
Džiaugiamės, ir kad mažieji kamerinės muzikos koncertai sulaukė daugybės klausytojų mažuose miesteliuose, kur viešėjo Pažaislio festivalis. O išskirtiniais šią vasarą galėtume pavadinti liepą bei rugpjūčio pradžioje Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusius Kinijos menininkų pasirodymus. Festivalio publika, drąsiai galiu sakyti, svaigo nuo Paganinio konkurso laureato, kinų smuikininko Mengla Huang (drauge su Čiurlionio styginiu kvartetu iš Lietuvos), taip pat pianisto Haiou Zhang (Vokietija/Kinija) virtuoziškai atliekamos muzikos.
Išskirtinis, sakyčiau, buvo ir ką tik nuskambėjęs Pažaislio koncertas Jonavoje, Joninių slėnyje, kur dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir plačiai tarptautiniu mastu žinomas operos solistas Kristian Benedikt (V. Vyšniauskas) bei dirigentas Constantine Orbelianas (JAV). Visų pirma išskirtinis koncertas buvo rekordiniu tam slėniui žiūrovų skaičiumi, nes jų čia susirinko daugiau nei 2 tūkstančiai. Net koncertą dovanoję Jonavos rajono savivaldybės vadovai stebėjosi, kad tiek žmonių susirinko pasiklausyti klasikinės muzikos, operos žvaigdžių.
Pažaislio festivalio pripažinimas vis labiau auga, ir jo misija parodyti klasikinės muzikos grožį dažniausiai su popkultūra susiduriančiai ir vadinamąją lengvąją muziką mėgstančiai publikai, tikiu, pastebimai vykdoma. Argi tai ne puiku?
Apskritai galima sakyti, kad visuose festivalio koncertuose tarp ištikimų Pažaislio gerbėjų vis daugiau matome naujų veidų. Tai – tikrai geras ženklas, – muziką mylinčiųjų būrys pastebimai sulig kiekviena vasara Lietuvoje auga.
– Pažaislio festivalis turi išsiugdęs ir tūkstančius istorinės dramos mėgėjų, bet šiemet jie prie Kauno pilies tradicinio dramos spektaklio nepamatė?
– Na, taip, savo „vizitinės kortelės“ – dramos spektaklio istorine tema prie pilies – 24-asis Pažaislio muzikos festivalis nepateikė, tačiau istorinės tematikos tikrai „neišsižadėjo“. Šiemet prie pilies nuskambėjo kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Įtraukėme šį didingą muzikos kūrinį į festivalio programą, pagerbdami jo autorių G. Kuprevičių jo 75-ojo gimtadienio proga. Ir neabejojame, jog nenuvylėme žiūrovų tokiu pasirinkimu. Tą bylojo prie Kauno pilies po spektaklio ilgai plojusi atsistojusių kelių tūkstančių kauniečių minia.
–24-oji Pažaislio muzikinė vasara netruks pati tapti istorija, tai gal jau galvojate apie ateinantį, kitąmet vyksiantį, jubiliejinį festivalį?
– Žinoma, nors tebegyvename šiemetinio festivalio rūpesčiais, bet jie greit pasibaigs. Po truputį dėliojame ateities planus, galimą festivalio programą. Norėtume 25-ąjį Pažaislio muzikos festivalį pradėti pasaulyje populiaria vieno žymiausių ir populiariausių XX amžiaus muzikų.- amerikiečių kompozitoriaus Džordžo Geršvino opera „Porgis ir Besė“, sukurta 1935-aisiais.
Užbaigti festivalį norėtume italų opera „Lietuviai“. Reikėtų priminti, kad žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 metais įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Apie lietuvių didvyriškumą karuose su kryžiuočiais pasakojantis kūrinys tuomet sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.
Bet turėčiau pridurti, kad per anksti patvirtinti, jog būtent tokia bus 2020-aisiais vyksiančio Pažaislio muzikos festivalio pradžia ar pabaiga. Savaime aišku, ir visos festivalio programos kol kas negalima tiksliai žinoti. Iki tokio žinojimo bei patvirtinimo dar seks netrumpas derybų su atlikėjais periodas, derinimai, tikslinimai bei panašiai. Tačiau organizacinis darbas po truputį jau vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 19–kovo 24 d.2
Kovo 19 d. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – edukacinis užsiėmimas „Velykinė akvarelė“. Giraitė, Bažnyčios g. 2: 18 val. – Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčios pamatų šventinimas ir Pempės dieno...
-
Kovo 21–23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje – 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“
Į Kauno rajone esantį Akademijos miestelį kovo 21–23 d. suvažiuos moderniausia žemės ūkio technika ir įranga – traktoriai, kombainai, krautuvai ir kita. Jai, kaip ir daugeliui žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų, atstovaus per 400...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu4
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
Garliavoje skambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“3
Švenčiant 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Garliavos sporto ir kultūros centre nuskambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“. ...
-
Menininkė J. Račiūnaitė: kolekcionavimas – būdas susitaikyti su kaita
„Man įdomu kolekcionuoti objektus, kurie savo įprastumu tampa nepastebimi“, – sako menininkė Julija Račiūnaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos paroda „Iš privačios kolekcijos“. ...
-
Tapytojas M. Juodis: gyvenimas yra spektaklis
Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra pagalvojęs, kas iš tiesų yra gyvenimas. Kas, jei tai tik žaidimas ar mus užvaldęs sapnas? Galbūt atliekame mums priskirtus vaidmenis kieno nors kito kuriamame spektaklyje? Šiuos ir daugiau egzistencini...
-
Pasaulinės operos žvaigždės į Kauną grįš išskirtiniams koncertams2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) šį pavasarį klasikinės muzikos gerbėjams ruošia ypatingą staigmeną – pristatys du įspūdingus projektus su pasaulinėmis operos žvaigždėmis. ...
-
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama išskirtinė instaliacija: planetą Žemę kvies išvysti iš arti
Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-...
-
J. Lukšės piešiniuose įamžintas Kauno modernizmas1
VDU menų galerijoje „101“ veikia architekto-dailininko Jono Lukšės Kauno tarpukario modernizmo architektūros piešinių paroda, skirta paminėti šio paveldo įtraukimą į UNESCO. ...