- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprastai vasarą prasidedantis ir jos gale pasibaigiantis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis ne kasmet įkopia į rudenį. Šiemetiniam, 24-ajam, Pažaislio vardu pavadintam kultūros įvykiui trijų vasaros mėnesių nepakako, – festivalis prasidėjo gegužės 30-ąją, pasibaigs rugsėjo 1-ąją.
– Kuo dar šiemet buvo išskirtinė muzikos šventė, tradiciškai kasmet prasidedanti bei pasibaigianti šimtmečius ant Taikos kalno stūksančiame Pažaislio vienuolyne?
Atsakyti į šį bei kitus klausimus naujienų agentūra ELTA paprašė vieno iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų bei jo organizatorių Justino Krėpštos.
– Pirmiausia turėtume paminėti puikius orus, džiuginusius mus visą vasarą. Tuo pačiu – ir fantastišką publiką, kuri liko ištikima festivaliui. Netgi tomis karščiausiomis dienomis, kai daug kas lėkė prie jūros ar kitur pailsėti, minios susirinkdavo mūsų koncertuose. Galima sakyti, kad daugelyje jų muzikos gerbėjų buvo anšlagai. O iš pradžių bijojom, kad žmonių nesurinksim, bet nuogąstavimai nepasitvirtino. Akivaizdu, kad publikos „muzikinis alkis“ tik auga, geros muzikos poreikis – irgi.
Džiaugiamės, ir kad mažieji kamerinės muzikos koncertai sulaukė daugybės klausytojų mažuose miesteliuose, kur viešėjo Pažaislio festivalis. O išskirtiniais šią vasarą galėtume pavadinti liepą bei rugpjūčio pradžioje Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusius Kinijos menininkų pasirodymus. Festivalio publika, drąsiai galiu sakyti, svaigo nuo Paganinio konkurso laureato, kinų smuikininko Mengla Huang (drauge su Čiurlionio styginiu kvartetu iš Lietuvos), taip pat pianisto Haiou Zhang (Vokietija/Kinija) virtuoziškai atliekamos muzikos.
Išskirtinis, sakyčiau, buvo ir ką tik nuskambėjęs Pažaislio koncertas Jonavoje, Joninių slėnyje, kur dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir plačiai tarptautiniu mastu žinomas operos solistas Kristian Benedikt (V. Vyšniauskas) bei dirigentas Constantine Orbelianas (JAV). Visų pirma išskirtinis koncertas buvo rekordiniu tam slėniui žiūrovų skaičiumi, nes jų čia susirinko daugiau nei 2 tūkstančiai. Net koncertą dovanoję Jonavos rajono savivaldybės vadovai stebėjosi, kad tiek žmonių susirinko pasiklausyti klasikinės muzikos, operos žvaigdžių.
Pažaislio festivalio pripažinimas vis labiau auga, ir jo misija parodyti klasikinės muzikos grožį dažniausiai su popkultūra susiduriančiai ir vadinamąją lengvąją muziką mėgstančiai publikai, tikiu, pastebimai vykdoma. Argi tai ne puiku?
Apskritai galima sakyti, kad visuose festivalio koncertuose tarp ištikimų Pažaislio gerbėjų vis daugiau matome naujų veidų. Tai – tikrai geras ženklas, – muziką mylinčiųjų būrys pastebimai sulig kiekviena vasara Lietuvoje auga.
– Pažaislio festivalis turi išsiugdęs ir tūkstančius istorinės dramos mėgėjų, bet šiemet jie prie Kauno pilies tradicinio dramos spektaklio nepamatė?
– Na, taip, savo „vizitinės kortelės“ – dramos spektaklio istorine tema prie pilies – 24-asis Pažaislio muzikos festivalis nepateikė, tačiau istorinės tematikos tikrai „neišsižadėjo“. Šiemet prie pilies nuskambėjo kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Įtraukėme šį didingą muzikos kūrinį į festivalio programą, pagerbdami jo autorių G. Kuprevičių jo 75-ojo gimtadienio proga. Ir neabejojame, jog nenuvylėme žiūrovų tokiu pasirinkimu. Tą bylojo prie Kauno pilies po spektaklio ilgai plojusi atsistojusių kelių tūkstančių kauniečių minia.
–24-oji Pažaislio muzikinė vasara netruks pati tapti istorija, tai gal jau galvojate apie ateinantį, kitąmet vyksiantį, jubiliejinį festivalį?
– Žinoma, nors tebegyvename šiemetinio festivalio rūpesčiais, bet jie greit pasibaigs. Po truputį dėliojame ateities planus, galimą festivalio programą. Norėtume 25-ąjį Pažaislio muzikos festivalį pradėti pasaulyje populiaria vieno žymiausių ir populiariausių XX amžiaus muzikų.- amerikiečių kompozitoriaus Džordžo Geršvino opera „Porgis ir Besė“, sukurta 1935-aisiais.
Užbaigti festivalį norėtume italų opera „Lietuviai“. Reikėtų priminti, kad žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 metais įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Apie lietuvių didvyriškumą karuose su kryžiuočiais pasakojantis kūrinys tuomet sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.
Bet turėčiau pridurti, kad per anksti patvirtinti, jog būtent tokia bus 2020-aisiais vyksiančio Pažaislio muzikos festivalio pradžia ar pabaiga. Savaime aišku, ir visos festivalio programos kol kas negalima tiksliai žinoti. Iki tokio žinojimo bei patvirtinimo dar seks netrumpas derybų su atlikėjais periodas, derinimai, tikslinimai bei panašiai. Tačiau organizacinis darbas po truputį jau vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju4
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
Kauno kompozitorių bendruomenės variklis netyla jau pusšimtį metų6
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios de...
-
Metų iniciatyva – interaktyvusis turas po žydiškąjį Kauną35
Įsimintiniausia 2020 m. kultūros iniciatyva išrinktas Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pristatytas interaktyvusis žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapis. Trečią kartą Kauno menininkų namų surengtuose Įsimintiniausios Kauno m...
-
M. Stabačinskas: šokis išlaisvina ir kuria laimės pojūtį
Kauno menininkų namų skelbiami Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimai kasmet sulaukia daug dėmesio, o kas tapo įsimintiniausiu 2020 m., kurie dėl pandemijos dažnai įvardijami kitokiais, menininku – ypač įdomu. 23-iąjį kartą skiriami laurai...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?26
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...