Kasmet Kaune vykstantis Modernaus šokio festivalis tampa neatsiejamu miesto kultūros bangavimu. Patogiai sėdėdamas parteryje gali stebėti, pvz., afrikiečio šokėjo pasirodymą – kol dėmesį nuo organiškų ir emocingų jo judesių patrauks šešėlyje veik nepastebimai zujantys festivalio savanoriai. Stebėdamas juos jausi keistą minkšto krėslo, pramogos ir įtempto darbo kontrastą. Mintys apie nematomą darbą, kurio rezultatas – valandą trunkantis pasirodymas šokio scenoje, ateis nepastebimai.

Šokio festivalis prasideda nuo mažiausiai žinomos, bet bene svarbiausios dalies – atlikėjų medžioklės ir susitarimus patvirtinančių rankų paspaudimų. Šios medžioklės plotai – didžiųjų šalių rengiamos vadinamosios platformos, oficialiai vadinamos šokio mugėmis.

Apsilankius čia, apima keistas jausmas. Teoriškai šis renginys – tikrų tikriausia mugė, kur susitinkama, sukertama rankomis dėl konkretaus kontrakto, gastrolių. Praktiškai tai veikiau panašu į ganėtinai spontanišką festivalį nei į verslo pasauliui įprastą oficialių susitikimų renginį.

Čia gali pamatyti ir be jokių tarpininkų pasilabinti su garsiausiais šokio meistrais. Atsakyti į Rinos Schenfield, garsiosios šokėjos Pinos Bausch sielos sesers, šypseną. Paspausti ranką Sharonai Eyal. Galiausiai – išvysti pačius garsiausius ir talentingiausius ar kol kas tik talentingus, bet negarsius šokėjus. Jų šokis gali prasidėti ūmai, nebūtinai pagal iš anksto paskelbtą programą.

Dėl galimybės pamatyti, kuo gyvena kitame pasaulio krašte kuriantys kolegos, į vieną svarbiausių tokių platformų, kasmet Tel Avive vykstančią modernaus šokio mugę „International Israel exposure“, atvyksta šimtai šokėjų, dešimtys agentų – choreografų, modernaus šokio trupių vadovų, festivalių organizatorių.

„Svarbiausia yra gyvas kontaktas, gyvas spektaklio pamatymas“, – sako „Auros“ šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė, pastarąjį dešimtmetį kasmet gruodį vykstanti į Izraelyje rengiamą šokio platformą ir ką tik grįžusi iš 25-osios „International Israel exposure“.

– Apsilankius „International Israel Exposure“, gali atsiverti akys: šiuolaikinio šokio scena Izraelyje ypač aukšto lygio. Kas tai lėmė?

– Izraelio šokis pradėjo formuotis iškart po šalies susikūrimo XX a. penktame dešimtmetyje. Izraeliečių kultūra susiformavo iš daugybės tėvynainių, suvažiavusių į naująją šalį iš įvairių šalių – taigi, ir iš įvairių Europos ar pasaulio kultūrų. Kiekvienas naujas Pažadėtosios žemės gyventojas atsinešė savų kultūrinių patirčių ir emocijų. Dėl to Izraelyje tokia multikultūrinė ornamentika bei emocijų amplitudė.

Izraelio šokis – emocingas, gyvas ir ornamentuotas daugybe ženklų ir simbolių, atpažįstamų įvairiose šalių kultūrose.

Kartais pati savęs klausiu, kuo gi išsiskiria Izraelio šokis? Man jis – ornamentuotas, sultingas, perpildytas smulkmenų. Jis labai emocingas, kaip ir pati žydų tauta. Čia mėgstama gvildenti temas apie save, tačiau kartu ir įsiklausyti, kas kalbama kitur.

Daug įtakos formuojantis šiuolaikinio šokio tradicijai padarė Matros Graham technika per septintame dešimtmetyje įkurtą legendinę „Batsheva“ šokio mokyklą. Ši mokykla iki šiol brėžia vieną svarbiausių linijų šalies šiuolaikiniame šokyje. Joje susiformavo ir žymioji „gagos“ technika.

– O kodėl būtent šiuolaikinio šokio žanras pritapo Izraelyje?

– Drįstu spėti, kad klasikinis žanras – baletas, nėra artimas žydiškam temperamentui. Jie mėgsta gyvą, emocingą judesį, o ne klasikinius suvaržymus. Todėl šiuolaikinis šokis jiems suteikė laisvę pasakoti apie savo išgyvenimus, istoriją, praradimus ir atradimus bei emocijas. Galbūt todėl Izraelyje egzistuoja bene viena baleto trupė. O šiuolaikinio šokio – nesuskaičiuojama galybė.

Mugėje nebuvo pamirštos ir subtilios politinės temos, tai rodo, kokia artima forma šis šokis jiems yra.

– Kelintą kartą lankotės šioje šiuolaikinio šokio platformoje?

– Tiksliai nepamenu – dvyliktą ar tryliktą kartą. Kiekvieną gruodį tuo pačiu metu lankausi čia ir stebiu visą galybę pasirodymų. Kolegos izraeliečiai juokiasi, kad turbūt geriau išmanau jų šokio peripetijas, nei jie patys.

– Kaip Izraelio šokis kito per tuos metus?

– Labai įdomu, tačiau pirmiausia krenta į akis šokėjų figūrų pasikeitimas. Anksčiau Izraelio scenoje vyravo apkūnūs šokėjai. Nors jie ir buvo be galo plastiški, lengvi ir lankstūs, tačiau mūsų akiai atrodė neįprastai. Šiandien tokių aktorių visai nematau, galbūt žymios Izraelio šokio mokyklos padiktavo kitokią madą, o gal ryšiai su Europa privertė šokėjus laikytis dietos (juokiasi).

Pamenu, kai pirmą kartą, prieš trylika metų, pamačiau Izraelio šokį. Tai buvo Yasmeen Godder pasirodymas. Buvau nokautuota tikrąja to žodžio prasme. Neįsivaizdavau, kad Izraelyje gali būti tokio aukšto lygio šokėjų. Tuomet ėmiau domėtis, kaip ten papulti ir daugiau pažinti šį šokį. Taip pirmą kartą gavau pakvietimą į Suzzan Dellal šokio centrą Tel Avive, kur ir yra rengiamas šis festivalis.

Stebiu begalę spektaklių ir jaučiu, kaip mano patikimo laukas siaurėja. Atsirenku savo favoritus, žinau, kuria linkme jie juda. Tačiau, užuot pasimėgavusi Viduržemio jūros brizu, vis vien einu į visus pasirodymus ir žiūriu juos net po kelis kartus.

– Tokios mugės nėra vien tik spektaklių stebėjimas. Juose gausu bendravimo, naujų pažinčių mezgimo. Kaip siūlomasi atvykti ir kaip kviečiamos patikusios trupės?

– Organizuojant tokius renginius kaip Kauno modernaus šokio festivalis ir dirbant „Auros“ teatre, tokios mugės, kaip ši Izraelyje, yra viena pagrindinių sudedamųjų darbo dalių. Galbūt kažkas ir galvoja, kad tai pramoga, ar kad mes spektaklius į festivalį atsirenkame tik per „YouTube“. Izraelyje peržiūrėjau keliasdešimt pasirodymų, po kurių bendraudavome, keisdavomės kontaktais.

Per tiek metų esu įsitikinusi, kad svarbiausia yra tiesiogiai bendrauti, pamatyti spektaklį. Negana to, svarbu ir rankų paspaudimas šokio pasaulio žmonėms. Dėl aukšto lygio spektaklių niekas nesitaria virtualiai. Jie turi žinoti, pas ką važiuoja, kokie žmonės atstovauja vienam ar kitam festivalio prekės ženklui. Kviečiantis svarbu žinoti, kas tie žmonės, kurie sudarys tavo renginio repertuarą, ir ką jie mąsto.

– Per keturias „Israel Exposure“ dienas prisistatė keliasdešimt aukščiausio lygio Izraelio šiuolaikinio šokio kolektyvų. Kokios galimybės yra į tokį miestą, kaip Kaunas, pasikviesti šokio mokyklas „Batsheva“, „Vertigo“, „Kibbutz“, „Sharon Eyal“?

– Pasikviesti galima visus, jei yra daugybė norinčiųjų juos pamatyti. Įdomu būtų pereiti Laisvės al. ir paklausti, kiek miestiečių žino apie Sharon Eyal? Deja, neturime šiuolaikinio šokio edukacijos mokyklose ir šis šokis pažįstamas tik nedidelei saujelei intelektualų. Stengiamės ugdyti žmones „Auros“ pasirodymais ir festivalio programa, tačiau tai vyksta lėtai. Tikiuosi, kad kartų kaita, pasaulio pamatęs jaunimas pakeis šiandienę situaciją, ir mes išgalėsime pasikviesti šokio grandus.