Meninių eksperimentų jungtys tarp plieno ir spalvos

Kaunietė M. Adomavičienė (Margarita Ado) į dailės pasaulį atėjo turėdama Panevėžio dailės mokyklos, informacinių technologijų inžinieriaus diplomus, 2018–2022 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale ji lankė klasikinio realizmo studiją. Šiandien kūrėja – nepriklausoma menininkė, bendradarbiaujanti su meno galerijomis „Singulart“, „Kyoto“, VšĮ Gabrielės meno galerija ir muziejais, jos kūriniai publikuojami užsienio žurnaluose.

M. Ado kuria ne tik skulptūras-asmbliažus, bet ir realistinius paveikslus, kuriuose dominuoja ryškaus atspalvio koloritas. Meninės skulptūros-asmbliažai reikalauja nemažai tikslumo ir prašosi naudoti universalią vizualaus meno kalbą. Plieninėms metalinėms M. Ado skulptūroms būdingas vaizdinis mąstymas ir tikrovė, jose susipina meninė autorės vaizduotė, vidiniai pasauliai ir gyvenimai, formos ir specialių koloritų jungtys, formuojamas turiningas personažų pasaulis, kai kurios skulptūros itin masyvios. Beveik kiekvienoje skulptūroje itin svarbios formų variacijos.

Menininkės skulptūros (parodoje buvo galima išvysti „Elnią devyniaragį“, „Išnykstantį“, „Liuciferį“ ir kt.) – tikras šiuolaikinio ir konceptualaus meno pavyzdys. Kurdama juos autorė dalijasi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimi, demonstruoja vertybių kaitą, atskleidžia aktyvias naujų personažų paieškas. Plieno objektuose M. Ado sprendžia egzistencinius ir filosofinius klausimus. Kiekviena autorės skulptūra slepia unikalią istoriją ir žiūrinčiajam palieka savitą įspūdį.

Elnias devyniaragis.

Antroji menininkės kūrybos pusė – realistinė tapyba. Ji išsiskiria žaismingumu, architektūrinių detalių gausa, filosofinėmis įžvalgomis, ekspresyvia dinamika, spalvų koloritu ir jų įvairove. Tapančiai M. Ado svarbus žmogaus ir pasaulio harmonijos santykis, vidinių pasaulių priešpriešos, abstrakčių formų kaita. Kiekviename paveiksle akcentuojamas besikeičiantis vaizdas ir nuoseklus esamos istorijos pasakojimas. Kiekviena meninė istorija virsta metaforiniu pasakojimu, simboliu. M. Ado paveikslams itin svarbi formos ir esamo meninio turinio sintezė.

Tapančiai M. Ado svarbus žmogaus ir pasaulio harmonijos santykis, vidinių pasaulių priešpriešos, abstrakčių formų kaita.

„Užsimerkus paliesti ar žiūrėti neliečiant? – apie savo kūrybą sako parodos autorė. – Ką matome paviršiuje, o ką jaučiame ten giliai, viduje? Kas bus, jei sumaišysime nemaišoma? Amžinas maištas galvoje vedžioja mintis ir kuriančias rankas po sielos užkaborius, padėdamas sukurti savą realybę ar tinkamai pasinaudoti pasitaikančiomis galimybėmis.“

Sugalvok norą.

Judesys ir kūryba yra jos viso gyvenimo stimulas. Jai svarbu neapsiriboti pasiektu, bandyti ir eksperimentuoti, į supančią aplinką žiūrėti su humoru ar lengva ironija, rimtus dalykus pateikti lengvai, kartu neprarandant gylio ir esmės. „Parodoje eksponuojami tapybos ir skulptūros darbai leiia žiūrovui pirštų galiukais prisiliesti prie mano kuriamo pasaulio, švelniai balansuojančio tarp plieno ir spalvų“, – sako M. Ado.

Menininkės parodoje išvydome menininkės kūrybos krypčių įvairovę. Realistinė tapyba ir skulptūra išsiskyrė abstrakčių formų ir meninių idėjų transformacijomis, skirtingais herojų gyvenimais. Tapyba – ekspresyvi, kontrastinga, konkreti, o plieninė skulptūra – moderni, šiuolaikiška, konceptuali.