- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Menas: Vytauto Didžiojo bažnyčią ir Hanzos pirklius vaizduojantis paveikslas atlikta mišria technika.
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
-
Menininkės pažadas – toliau piešti Kauną
Nors menininkės Rebekos Bruder šaknys vokiškos, širdis ir tėvų namai – Kaune. Jos pačios dirbtuvės – Alytaus rajone, o laikinas būstas – Vilniuje.
Pasakoja Senamiesčio istoriją
Skambant Mendelssono maršui pakilau į antrąjį Rotušės aukštą. Tiesa, stabtelėjau ne salėje, iššluotoje ilgų, baltų nuotakų suknelių, o aikštelėje, iš kurios mažiausiai tris dienas per savaitę liejasi smuikų ir violončelių garsai. Tądien muzikantų joje nebuvo. Išsirikiavę vienas šalia kito, Kauno senamiesčio istoriją čia pasakojo Rebekos Bruder darbai – Vokiečių dienų Kaune dalyviai.
"Sveiki, jūs turbūt pas mane, – per petį mestelėjusi undinės garbanas, menininkė šyptelėjo, o po akimirkos baigė tai, ko nespėjau perskaityti parodą pristatančiame apraše. – "Vokės kampas" – žvilgsnis į Kauno senamiesčio kvartalą, nusidriekusį nuo Rotušės iki pat Nemuno. Skirtingais laikotarpiais jame kūrėsi vokiečių kilmės gyventojai."
Nors laiko pasiruošti parodai nebuvo itin daug, susidoroti su užduotimi jungiant dabarties ir praeities vaizdus, kūrėjai buvo lengviau nei bet kam kitam. Kodėl? Nors R.Bruder šaknys vokiškos, Kaunas – jos kraujyje ir ant teptuko galo.
"Štai čia vaizdas iš "Daugirdo" viešbučio terasos. Čia – priešingoje pusėje stovinčių namų kiemas. Tik dabar jį pamatyti sunku, nes vyksta kasinėjimai. O štai čia – Vytauto Didžiojo bažnyčia ir Hanzos pirkliai", – atkurti pastarąjį vaizdą Lietuvos dailininkų sąjungos narei padėjo ne tik nuotraukos mobiliajame telefone, bet ir sena nespalvota karo lauko atvirutė.
Juostoje sustabdytos akimirkos ir kiti vizualiniai istorijos liudininkai yra geriausi jaunos moters patarėjai tais atvejais, kai ant drobės ji tapo miestus. Ne atsitiktinius, turistų pamėgtus, o tuos, kurie jos atmintyje paliko žymę.
"Vilnius ir Vokiečių gatvė. Nida su valtimis. Venecija. Kauno senamiestis..." – menininkė žadėjo tęsti gimtojo miesto, kuriame tebegyvena jos tėvai, ciklą, o kauniečius kvietė užsukti į Kauno miesto muziejų iki spalio 13 d. Tiek laiko bus galima susipažinti su maža dalele R.Bruder kūrybos.
Plati temų amplitudė
Rebeka savęs nespaudžia į jokius rėmus. Tapo tai, kuo tuo metu kvėpuoja. Todėl atsargos leitenantės drobėse gali pasigirsti ir kareiviškų aulinių trepsėjimas, ir iš žvejo tinklo į vandenį sprunkančios žuvies pliumptelėjimas, ir išvaizdžios damos atodūsis.
"Lygiai taip pat sėkmingai galiu tapyti traktorius ar daugiabučius. Iš šakučių surinkti kėdę, atspindinčią kariuomenės aktualijas, o iš mažų rankų darbo buteliukų – asambliažą apie prekybos alkoholiu draudimą. Mano kūryba plati, o pasirinktas medžiagas diktuoja idėja. Vienintelis konkretus dalykas – mano autorinė tapymo technika", – atsigręžusi į "Vokės kampo" šešetą paveikslų, menininkė mostelėjo ranka į Vytauto bažnyčios akmenis.
Drobės apačioje – maždaug centimetro dydžio iškilūs kvadratėliai, menantys nuo žemės surinktus smulkius uolienos gabaliukus. Anksčiau naudojusi tik aliejinius dažus, pastaruoju metu menininkė juos tapo akrilu.
"Šie dažai kur kas greičiau džiūsta, todėl darbus lengviau transportuoti, o ir nėra baimės, kad parodos metu kas nors palies kvadratėlius. Su aliejiniais kitaip – lankytojas uždeda pirštą ir lieka atspaudas. Tuomet turiu taisyti", – palinkusi prie savo tapybos darbo, kūrėja kvietė darsyk atidžiau į jį pažiūrėti.
Nėra nė vieno vienodo kvadratėlio, nes, kiekvienam jų maišydama dažus, Rebeka suteikia individualų atspalvį.
"Aš labai mėgstu spalvas, todėl keliaudama ieškau vis naujų. Tarkim, būdama Australijoje, dailės prekių parduotuvėje nusipirkau Tasmanijos mėlynos ir australiškos žalios spalvų dažų. Jos šiek kitokios, todėl, sumaišius su balta, gali išgauti dar vieną paletę pačių įvairiausių atspalvų", – apie savo aistrą spalvinti pasaulį pasakojo kaunietė.
Nemėgsta derybininkų
Tapyba kvadratėliais – ilgas ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas, todėl savo dirbtuvėse Alytaus rajone menininkė užsidaro ne vienai dienai. Čia esą nėra triukšmo ir kitų trikdžių, todėl teptukas pats šoka ant drobės. Šiemet sodyboje Rebeka praleido visą vasarą.
"Dažniau nei muziką, tapydama įsijungiu "YouTube" ir klausau BBC kanalo laidas apie iškilius menininkus. Esu labai smalsi, todėl noriu, kiek įmanoma, produktyviau išnaudoti laiką, – paprašyta suskaičiuoti, kiek praleidžia prie vieno paveikslo, menininkė klausimą performulavo: – Pasakysiu taip, kad per metus sukuriu tris arba keturis kvadratėlių paveikslus."
Lietuvoje meno rinka vis dar yra stagnacijoje, todėl reikia užsiauginti naują kartą, kuri vertintų.
Kai kurie jų mažesni, kiti – didesni, o viename Rebeka suskaičiavo net 19 tūkst. 200 įvairiausių spalvų ir atspalvių kvadratėlių.
"Turbūt suprantate, kad tokio darbo neatiduočiau už minimumą", – neįvardijusi tikslios sumos, menininkė teprasitarė, kad lietuvių, perkančių jos paveikslus, yra vos keli, nuolatiniai. Pasitaiko ir derybininkų. Taip ji vadina pirkėjus, bandančius išpešti nepadorią nuolaidą arba provokuojančius klausimais, kodėl trijų delnų dydžio paveikslas kainuoja daugiau nei 1 kv. m.
"Lietuvoje meno rinka vis dar yra stagnacijoje, todėl reikia užsiauginti naują kartą, kuri vertintų. O kol kas yra taip, kad "iPhone" žmonės negaili tūkstančio eurų ir daugiau. Paklauskite, ar taip pat lengvai jie įsigytų Nacionalinės premijos laureato darbą? Su tokiais žmonėmis nesileidžiu į kalbas. Menas – ne bulvių maišas, todėl jei jiems netinka kaina, ramiai atsisveikinu, – išimtis R.Bruder esą padaro tik ypatingais atvejais ir tik plenerų darbams. – Buvo atėję keletas kaimo mokytojų. Matau, kad labai nori paveikslų, bet pinigų pakankamai neturi. Tada elgiausi taip, kaip sakė širdis. Humaniškai."
Geriausi darbai – ateity
Kaunietės tapyti paveikslai puošia ne tik lietuvių namus – R.Bruder vardas ir pavardė žinomi plačiai pasaulyje, o jos darbams, nusagstytiems margaspalviais kvadratėliais, neabejingi net ir didžiausi kritikai.
"Norvegija, Danija, Vokietija, Australija, Italija, kaimyninės Latvija ir Lenkija, – menininkė tikino, kad ne visų paveikslų likimas žinomas. – Apie tuos, kuriuos žmonės įsigijo galerijose, nieko negaliu pasakyti. Šį ir tą žinau tik apie tuos, kuriuos pati pardaviau. Ar su visais lengvai skyriausi? Tikrai ne, tačiau save raminu, kad geriausi darbai dar ateityje."
Batsiuvys be batų? Anaiptol. Rebekos namų sienas puošia ne vienas jos tapytas paveikslas. Šalia – visas būrys pirktų ar išmainytų, kolegų pieštų darbų ir keletas laiko patikrintų, kaip sako menininkė, istoriškai senų. Pastarieji, kaip ir senieji garsiausieji menininkai, jai esą kelia begalinį susižavėjimą ir norą tobulėti.
"Keliaudama būtinai užsuku ne tik į modernaus meno galerijas, bet ir ten, kur kabo klasika. Viena, kai tu matai nuotrauką ar reprodukciją, ir visai kas kita, kai prieš tave originalas. Tada ne tik matai visus potėpius, bet net jauti paveikslo energiją", – R.Bruder apgailestavo, kad garsiąją Leonardo da Vinci "Moną Lisą" ji matė tik būdama dvylikos. – Tada dar nieko nesupratau. Reikia kartoti viešnagę į Paryžių ir į Luvro muziejų!"
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...