„Nežinau kito, kuris taip meistriškai valdytų šį instrumentą. Vaikystėje ir pats bandžiau groti akordeonu. Deja, iki didžiosios scenos nepribrendau“, – tirštoje masėje prie įėjimo ketvirtadienio vakarą trypčiojo kaunietis Vilius su drauge. Dar nuo 2010-ųjų akordeonisto kelią stebintis jaunas vyras prasitarė, kad įsigyti bilietus jį sugundė ne tik neišmatuojamas M. Levickio talentas, bet ir intriguojantis renginio pristatymas. Tiksliau – paslaptis, kuria jis buvo apgaubtas. Visų detalių neatskleidęs, vieną pikantišką žinią M. Levickis paleido į viešumą. Esą scena bus kitokia nei įprastai – balta, apvali, žiūrovams matoma 360 laipsnių kampu.
Po trečiojo skambučio ant jos vienas po kito lipo dizainerės Kastės Svilaitės kurtais drabužiais apsirengę instrumentalistai. Galiausiai publikai lenkėsi ir pats M. Levickis. Be įprastinių frazių „Labas vakaras, Kaunas“, kurių nevengia kiti atlikėjai, atlikėjas į susirinkusiuosius kreipėsi akordeono kalba.
Vis dėlto po trijų kūrinių M. Levickis prabilo.
„Šis vakaras bus tarsi baltas šokis, kai kviečia damos. Šoksim. Gal tiesiogine, gal perkeltine prasme, – intrigavo vakaro šeimininkas. – Turbūt pastebėjote, kad visa scena balta. Lai būna šis vakaras tarsi naujas popieriaus lapas, kuriame kiekvienas jūsų rašys naują istoriją arba kalėdinį sveikinimą, arba naujametinį pažadą.“
Ištaręs šiuos žodžius atlikėjas ir vėl ėmėsi akordeono, o klausytojus kvietė tęsti muzikinę kelionę po tango šalį.
Koncerte skambėjo įspūdingiausi Antonio Vivaldi ir Ástoro Piazzollos ciklai „Metų laikai“. Atliekant juos M. Levickiui talkino jo paties įkurtas Vilniaus miesto ansamblis „Mikroorkéstra“.
Naujausi komentarai