Įkvepia vaikystės prisiminimai
Dirbtuves vedusi iliustruotoja, grafikos dizainerė Rita Vinčiūnaitė susirinkusius smalsuolius pirmiausia supažindino su linoraižinio technika ir kūrybos procesu. Jos teigimu, tai labai meditatyvus procesas, kuriame nėra jokio skubėjimo.
Lankytojai darbą pradėjo pieštuku braižydami savo pasirinktą iliustraciją. Įkvėpti lietuvių liaudies pasakų, senovinių raižinių ir A. Makūnaitės iliustracijų, jie kūrė Eglės žalčių karalienės, riterių, gėlių, gyvūnų atvaizdus.
Ąžuolyno bibliotekos kultūrinės veiklos organizatorė Gytė Kuzavinytė pastebėjo, kad daugeliui A. Makūnaitės kūryba yra vaikystės dalis, tačiau šiandien autorės vardas žinomas mažiau, nei jos sukurti vaizdai.
„Būtent todėl šiuo projektu siekiame aktualizuoti A. Makūnaitės kūrybos palikimą ir reikšmę Lietuvos kultūrai, skatinti domėjimąsi grafikos menu, kultūros paveldu, stiprinti istorinę atmintį“, – paaiškino G. Kuzavinytė.
Braižydama linoleumą, socialinė darbuotoja Dainė Rinkevičiūtė pasakojo, kad ją įkvėpė viena menininkės iliustracijų. „Esu vaikystėje skaičiusi Albinos knygas su jos iliustracijomis, bet niekada negalvojau, kad galėčiau ką nors jos stiliumi sukurti“, – prisipažino ji.
Kiti lankytojai į dirbtuves atėjo su savomis idėjomis. Avytę su gėle išraižiusi Daina atskleidė, kad gyvūnas lydi jau seniai ir atsispindi daugumoje jos rankdarbių. „Pernai pirmą kartą dalyvavau linoraižinio dirbtuvėse ir sugalvojau avytę. Dabar su ta avyte gyvenu, mezgu avytes, tai ir šiandien avytė“, – pasakojo Daina.
Atveda nostalgija ir kūryba
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai Linai Bartusevičienei dirbtuvės – būdas praleisti laiko su savimi. „Atradau Ąžuolyno biblioteką ir pradėjau save vis kur nors kviesti, man ir ši erdvė labai patinka. Einu viena, net draugių nekviečiu“, – dalijosi dėstytoja.
Moteris sakė, kad tai puiki galimybė ir ką nors nuveikti, ir susipažinti su naujais žmonėmis. Ji džiaugėsi, kad dirbtuvių kuratoriai ir dalyviai yra šilti, todėl lengva užmegzti ryšį.
L. Bartusevičienė sakė, kad linoraižinys patraukė ir dėl vaikystės prisiminimų. „Lietuvių pasakoms būdinga melancholija, man šis kūrybos metodas primena gilią vaikystę“, – sakė ji.
Socialinė darbuotoja Dainė sakė nuolat ieškanti naujų idėjų veikloms su neįgaliaisiais. Viena jų – linoraižinys. Minėjo, kad pirmąkart perprasti techniką nebuvo lengva. „Reikia įdirbio, pajautimo, bet, kai pats padarai, gali ir kitam paaiškinti“, – atviravo moteris.
Meditacija ir ryšys su savimi
Išraižius linoleumą, jį reikia padengti raudonais ar juodais dažais, pasirinkti norimą popieriaus lakštą, stipriai prispausti jį prie linoleumo ir atspausti piešinį. Kai kurie dirbtuvių dalyviai pasigamino net kelis atspaudus – šeimai, draugams ar sau, namams papuošti.
Dažams džiūvant, lankytojai apžiūrėjo ir kaimynų darbus, gėrėjosi idėjomis, dalijosi įspūdžiais.
L. Bartusevičienė prisipažino maniusi, kad darbas bus mechaninis, tačiau pavyko atsipalaiduoti. „Galvojau, kad bus reikalų su pjaustymu, bet tokia meditacija ir ryšys su savimi užsimezgė“, – šypsojosi pašnekovė.
Dirbtuves vedusi R. Vinčiūnaitė pastebėjo, kad linoraižinys ypatingas tuo, jog yra nenuspėjamas. „Galutinis rezultatas paaiškėja kiek vėliau, todėl procese išlieka šiek tiek magijos – viskas pamatoma tik atspaudus popieriuje“, – sakė menininkė.
Pirmą kartą dirbant šia technika esą sunkiausia raižyti, reikia laiko, kad įprastum valdyti įrankį. Tam pritarė ir Daina, užsimindama, kad raižant prireikė nemažai jėgų, tačiau rezultatas ją nudžiugino.
Dainė pastebėjo, kad sudėtingiausia įsivaizduoti, kaip atrodys galutinis raižinys. „Sunkiausia suprasti, kad dirbi su pozityvais ir negatyvais. Linijos, kurią nupiešei, nesimatys – reikia įjungti šiek tiek kitokį mąstymą“, – atradimais dalijosi moteris.
L. Bartusevičienė atkreipė dėmesį, kad kuriant linoraižinį reikia kitaip suvokti vaizdą: išraižyta linija lieka balta, o neišraižytas paviršius – nudažytas. „Gyvenime, ką rašome, tas lieka, čia – ką rašome, to nelieka“, – juokėsi pašnekovė.
Dažams išdžiūvus, lankytojai traukė namo, o kai kurie darbus paliko Ąžuolyno bibliotekai. Čia lapkričio 5 d. bus atidaryta ekspozicija „Vaikystės atspindžiai: Albinos Makūnaitės iliustracijų ir projekto dalyvių darbų paroda“. Joje bus eksponuojami šių ir spalį–lapkritį vyksiančių monotipijos, graviūros, iliustracijos dirbtuvių dalyvių kūriniai.
Naujausi komentarai