Lietuvos totorių istorijai – išskirtinis dėmesys ir Kaune

  • Teksto dydis:

Kitąmet minint Lietuvos totorių istorijos metus bus rengiamos įvairios konferencijos, jaunimo ekskursijos, parodos, ketinama organizuoti tarptautinį totorių festivalį. Dėmesio sulauks ir Kaune esantis totorių kultūros palikimas.

Seimo sprendimu 2021-ieji yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos metais atsižvelgiant į tai, kad kitamet sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo.

Be to, taip siekiama paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, įvertinama tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Sprendimas pagrįstas tuo, kad Lietuvos totorių bendruomenė savo gyvenimą susiejo su Lietuva, yra jos istorijos dalis ir norima paskatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra.

Vyriausybės patvirtintame plane numatyta organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies ir užsienio visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą.

Dėmesio sulauks ir Kaunas: planuojama įamžinti Kauno miesto gynybinės sienos Totorių vartus.

Kultūriniai renginiai vyks diplomatinėse atstovybėse, savivaldybėse, muziejuose, bibliotekose, archyvuose.

2021 m. numatoma surengti iškilmingą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimą Valdovų rūmuose, Vilniaus universitete – tarptautinę mokslinę konferenciją.

Taip pat bus organizuojami paskaitų, ekskursijų, kultūrinių renginių ciklai Trakuose, Visagine, Vilniaus rajono Keturiasdešimties Totorių kaime ir kitur, tarptautinis totorių kultūros festivalis, paroda "Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose", virtualus gidas "Totorių kelias".

Žadama išleisti leidinį anglų kalba apie iškiliausius Lietuvos totorius, taip pat profesorės Tamaros Bairašauskaitės knygą "Lietuvos totorių istorija" ir kitus leidinius. Numatyta ir sukurti dokumentinį filmą apie totorių istoriją bei parodyti jį per LRT, organizuoti metų paminėjimui skirtą ralį.

Dar vienas plane numatytas tikslas – pažymėti sunaikintas Lietuvos totorių senąsias kapines šalyje, papildyti virtualų Lietuvos totorių istorijos muziejų medžiaga apie Lietuvos totorių istoriją, kultūrą ir kultūros paveldą.

Dėmesio sulauks ir Kaunas: planuojama įamžinti Kauno miesto gynybinės sienos Totorių vartus. Gynybinės sienos ruožas su dviem cilindriniais bokštais vaizduojamas daugumoje XVIII–XIX a. miesto planų. Ši miesto gynybinė dalis vadinta Totorių vartais arba Skitų vartais, nes už sienos driekėsi totorių gyvenamas kvartalas. Pietinis bokštas ir sienos dalis stovi iki šiol – tai vadinamasis Malūnininko bokštas, kuriame šiuo metu veikia maitinimo įstaiga.

Be to, Vyriausybės plane numatyta įpareigoti organizuoti kultūrinius renginius Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, kur yra svarbi Lietuvos totorių ar jų palikuonių mažuma – Lenkijoje, Baltarusijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Turkijoje, Azerbaidžane, Ukrainoje.

Ketinama parengti ir dokumentus dviem mečetėms tvarkyti – Keturiasdešimties Totorių kaime Vilniaus rajone ir Raižių kaime Alytaus rajone.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pagarba DLK totoriams

pagarba DLK totoriams portretas
Pagarba Lietuvos totoriams.Tai ne tik grazus ,bet ir protingi zmones .Mazuma ,kuri niekad nekonfrantavo su Lietuvos tautieciais,,Pagarba graziaveidziams musu pilieciams.Linkiu jiems tureti vieta susiburimui savishkiams "pasikulturinti"---taip pasakytu zalias jaunimas..Sekmes.

Aukso Ordos

Aukso Ordos portretas
vado dovana Vytautui,300 karių ,kaip draugystės ženklas....pagarba Jiems.

Rūta

Rūta  portretas
mečetė Kaune buvo pastatyta 1930 metais , minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines.ir pagerbiant jo atsivežtus ištikimus karius totorius, kurie tapo garbinga Lietuvos istorijos tėkmės dalimi.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių