„Lietuvos teatrų pavasaris“: garsenybių spektakliai, edukacija ir eksperimentai

Iki pat balandžio 24-osios vyksiančio renginio programoje – naujausi, aktualiausi ir žiūrovų jau pamėgti spektakliai.

Šių metų "Lietuvos teatro pavasario" festivalyje atskleidžiamos šiuolaikinės temos, tokios kaip politinės aktualijos, propaganda, nepamirštami ir tradiciniai siužetai, apipinti istoriniais įvykiais, egzistenciniais klausimais. Susipažįstama su naujomis technologijomis, klasikinių kūrinių interpretacijomis.

Festivalio spektakliai yra itin saviti. Vieni pritaikyti netradicinėms erdvėms, kiti papildyti šiuolaikiniais garso ir vaizdo efektais. Klasikiniai kūriniai įgauna naujas formas pasitelkiant šiuolaikinės muzikos ritmus, vaizdo projekcijas, įtraukiant žiūrovus į teatrines diskusijas.

Festivalyje dalyvaus Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Teatronas, Keistuolių teatras, Teatras Atviras Ratas / Vilniaus miesto teatras, Nacionalinis Kauno dramos, Valstybinis Vilniaus mažasis, Juozo Miltinio dramos, OKT / Vilniaus miesto, Valstybinis jaunimo teatrai, Teatras Meno Fortas.

Festivalio organizatoriai lieka ištikimi tradicijai pristatyti naujausius Lietuvoje gerai žinomų ir pripažintų režisierių – Auksinio scenos kryžiaus laimėtojų Oskaro Koršunovo, Aido Giniočio, Gintaro Varno, Jono Tertelio, Eimunto Nekrošiaus – darbus.

Festivalio metu bus parodytas O.Koršunovo "Tartiufas", A.Giniočio "Riešutų duona", G.Varno "Getas", J.Tertelio "Teatralas". Pirmą kartą Jaunimo teatre dirbanti režisierė Yana Ross, kartu su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi pristatys "Vienos miško pasakas", o Valstybinio Vilniaus mažojo teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė, pasitelkdama sceninę simboliką ir metaforas, pateiks naują žvilgsnį į stereotipinėmis interpretacijomis apaugusį kūrinį "Marti" ir jo personažus.

Matysime ir jaunųjų režisierių kūrinius, garsėjančius netradiciniais sprendimais: Gildo Aleksos režisuotą "Otelą", Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią metų dramaturgiją apdovanotą tragikomišką, atvirą ir intymų Kirilo Glušajevo spektaklį "Terapijos". Tarp jų pasirodys Justo Tertelio spektaklis "CV, arba Kas aš esu?", kuris jau laimėjo pirmą vietą LRT Radijo teatro konkurse ir specialų LATGA prizą už originalumą.

Festivalį baigs Eimunto Nekrošiaus improvizacijų rezultatas – spektaklis "Bado meistras". Režisierius visada buvo reiklus savo darbui, kaip ir pats Franzas Kafka, leidžiantis žiūrovui visa siela išgyventi kūrinio idėją.

Profesionali festivalio žiuri spręs pagrindinio prizo likimą, kuris bus įteiktas geriausio spektaklio režisieriui. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės vertinti spektaklius ir rinkti labiausiai patikusius vaidmenis. Baigiamajame vakare bus apdovanoti festivalio laureatai.

Festivalio organizatoriai dėmesio skiria ir edukacijai: balandžio 4-ąją moksleiviai ir jaunimas bus kviečiami į kūrybines edukacijas "Improvizacijos šalyje" ir "Socialinis teatras".

Festivaliui skiriama Lietuvos akvarelės paroda "Randevu".

Kas? Festivalio pradžia. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro spektaklis "Tartiufas". (N-14).

Kur? "Girstučio" kultūros centre.

Kada? Balandžio 2 d. 18 val.

Kas atpažins Tartiufą?

Festivalį pradės Lietuvos nacionalinis dramos teatras, į Kauną atvežantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje sėkmės spėjusį sulaukti O.Koršunovo spektaklį "Tartiufas".

"Tartiufas – tai šių dienų "herojus", – apie garsiosios Moliere'o pjesės inscenizacijos centre esantį veikėją sako režisierius.

Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Naujajame spektaklyje jis neapsimetinėja šventuoliu – veikiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnės priemonės mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja.

Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją "religiją". Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių drabužį. Pasaulinė finansų krizė – tartiufizmo padarinys.

O.Koršunovas šiame spektaklyje nesilaikė vien klasicistinių kanonų: čia esama ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. "Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip "Tartiufas". Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais, – sako režisierius.

Lietuvoje tartiufizmą jis mato ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. "Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones... Spektaklyje tai atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi manipuliacijai", – dėstė O.Koršunovas.

Veidai ir vardai

Režisierius Oskaras Koršunovas, scenografas Vytautas Narbutas, kostiumų dailininkė  Sandra Straukaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika, choreografė Vesta Grabštaitė, vaizdo projekcijų autorius Algirdas Gradauskas, šviesos dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, režisieriaus asistentas Antanas Obcarskas. Vaidina: Ponia Pernel – Nelė Savičenko, Orgonas – Salvijus Trepulis, Elmira – Toma Vaškevičiūtė, Damisas – Kęstutis Cicėnas,  Mariana – Agnieška Ravdo, Valeras – Eimantas Pakalka, Kleantas – Darius Meškauskas, Tartiufas – Giedrius Savickas, Dorina – Vitalija Mockevičiūtė, Rasa Samuolytė, Ponas Lojalis – Remigijus Bučius, Baroko šokėja – Vesta Grabštaitė, Koncertmeisteris – Joris Sodeika.