Spaustuvės įkūrėjai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius kovojo prieš okupacinės valdžios skleistą propagandą ir siekė, kad nebūtų sunaikintos mūsų tautos dvasinės vertybės. Jų pastangomis pogrindiniai leidiniai pasklisdavo tūkstantiniais tiražais po Lietuvą.

Pyktis su sovietų valdžia V. Andziulis pradėjo dar 1968-aisiais, kai sumanė statytis sodybą – tuo metu nuolat gyventi soduose buvo nepageidaujama. Po šia paties rankomis pastatyta sodyba ir įrengta spaustuvė, kuri buvo slepiama net nuo Andziulių vaikų. 1980–1990 metais čia išspausdinti 23 pavadinimų patriotinio ir religinio turinio leidiniai, jų bendras tiražas – 138 000 egzempliorių. Visi jie išspausdinti V. Andziulio surinkta iškiliosios spaudos mašina.

1979 metais spaustuvininkas V. Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje įrengė slaptą spaustuvę. Sutaręs bendradarbiauti su J. Bacevičiumi, nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba, kitos knygos.

Nuo 1997-ųjų pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Muziejininkės Birutės Andziulienės teigimu, pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas. 2008 - aisiais spaustuvė įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime pažymima, kad gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų (jis įvestas po 1863–1864 m. sukilimo ir galiojo iki 1904 metų) paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Tačiau, panaikinus spaudos draudimą, laisvė netruko ilgai, - Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėtas cenzūruoti laisvas žodis. Tada lietuviai vėl parodė ryžtą kovoti už Lietuvos laisvę. Vieni iš tų ryžtingų kovotojų buvo pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjai, radę būdų, kaip skleisti ypač svarbius patriotinio ir religinio turinio leidinius.

Muziejus primena, kad šiuo metu, dėl valstybėje paskelbto karantino, labai ankštoje erdvėje – pogrindžio spaustuvėje „ab“- lankytojai nėra priimami, tačiau ateityje ir toliau bus galima apsilankyti šioje buvusioje slaptoje, laisve dvelkiančioje vietoje.