- Eglė Knygauskaitė - Liakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kviečia pasitikti sugrįžtančius gandrus
Gandrinės arba Blovieščiai kadaise buvo laikomi prosenoviniais Naujaisiais metais, o šventės svarba buvo tokia pati kaip ir Užgavėnių. Kodėl gandro sugrįžtuvių šventė buvo tokia svarbi mūsų protėviams ir kodėl ją verta atgaivinti šiais laikais?
Visiems gerai žinoma, kad gandras „neša kūdikius“ ir apsigyvena tik dorų ir ramių žmonių sodybose. Tačiau su gandru (dar vadinamu busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu) senovėje buvo siejama daugybė prietarų ir tikėjimų, rašoma Lietuvos liaudies buities muziejaus pranešime.
Keletas iš jų byloja, kad pavasarį pirmą kartą pamačius gandrą skrendant – visi metai bus su polėkiu, kupini sėkmingos veiklos, o pamačius gandrą tupint – priešingai, laukia neveiklumas ir tinginystė. Senovėje dažniausiai parskrendantį gandrą pirmieji pastebėdavo vaikai, jie skubiai versdavosi per galvą, kad būtų miklūs visą ganiavos laikotarpį. Per Gandrines buvo draudžiama taisyti tvoras ir apskritai nebuvo galima žemėn kalti nei baslio. Taip pat svarbu buvo neskolinti pinigų, o jei esi pasiskolinęs iki Gandrinių – grąžinti, kitaip gyvuliai susirgsiantys. Iš miško buvo vengiama vilkti žabus, kad vasarą kieme neprisiveistų gyvačių. Taip pat buvo tikima, kad gandrą užmušęs ir išardęs gandralizdį žmogus niekada gyvenime nebebus laimingas. Iki XIX a. Gandrinių dieną buvo rengiamos vaišės, į valgio racioną buvo įtraukiami pavakariai. Kaimuose iš kiemų į kiemus buvo vaikštinėjama persirengus gandrais ir kilnojant aukštai kojas.
Gandras savo specifinę simboliką turi ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, vokiečiai ir šveicarai pagal gandrų išvaizdą bei elgesį, jiems parskrendant, sprendė apie vasaros orus. Jei gandras į lizdą sugrįždavo švarus, sausas ir baltas, tuomet vasara bus sausa ir šilta. Jei gandras būdavo purvinas ir sušlapęs, tikėdavosi lietingos ir vėsios vasaros. Vokietijoje tikėta, kad jei gandras sugrįžta vėliau nei įprasta – metai bus blogi.
O kad metai būtų geri mums Lietuvoje, Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia kovo 25 d. pasitikti gandrą Rumšiškėse. Organizatoriai tikina, kad gandrui skrendant, susirinkusieji laiko tikrai negaiš – galės ieškoti šio paukščio lauktuvių, meistrauti akėčias, kelti stebulę, susipažinti su grūdų rūšimis, formuoti ir kepti bandeles, lankyti kaimynus, ristis kūliais ir visaip kitaip švęsti gandro sugrįžtuves.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalisKauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katėKauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžiusGegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikosBaletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būtiesPokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
