Iš Kroatijos į Kauną: sekant T. Ivanausko pėdsakais

"Keista, kad iki šiol nieko nežinojau apie šį žmogų, o dabar jaučiuosi taip, tarsi jį pažinočiau visą gyvenimą", – gyvenimo atradimu dalijasi kroatų menininkė Ana Kovačić. XII Kauno bienalės kvietimu atvykusi vizualiųjų menų kūrėja savo tyrimo objektu pasirinko prof. Tadą Ivanauską. Žymiojo gamtininko gyvenimo įkvėpta jos kurta trijų dalių instaliacija visuomenei bus pristatyta vasaros pradžioje.

Trijų dalių projektas

A.Kovačić – projekto "Magic Carpets" (liet. "Stebuklingi kilimai") rezidentė. Tai "Kūrybiškos Europos" iš dalies finansuojamas keturmetis tarptautinis projektas, kuriam pirmą kartą vadovauja Lietuva, atstovaujama šiuolaikinio meno festivalio "Kauno bienalė".

Į Kauną kroatų menininkė pirmą kartą atvyko sausį – apsilankė T.Ivanausko zoologijos muziejuje, gamtininko sodyboje Obelynėje. "Pradėjusi tyrimą iš karto supratau, kad profesorius buvo neeilinė asmenybė, – pripažino viešnia. – T.Ivanausko palikimas be galo platus, tad, pasiremiant juo, galima plėtoti įvairiausias temas."

Balandį kūrėja grįžo į Lietuvą: apsilankė Ventės rage, Žuvinto rezervate, Klaipėdoje. Kadangi šiais metais bienalė savo pagrindiniu konceptu pasirinko kelionę, A.Kovačić projektas pasakos apie paukščių, kartu ir žmonių, migraciją.

"T.Ivanauskas paukščius tyrinėjo nuo mažens, vėliau tapo vienu pirmųjų Lietuvos ornitologų, įsteigė Žuvinto rezervatą, Ventės rago ornitologinę stotį. Netgi pirmoji Zoologijos muziejaus kolekcija buvo sudaryta iš paukščių. Todėl kaip pagrindinį savo darbo elementą pasirinkau būtent juos", – pasirinkimą aiškino kūrėja. Lankydamasi Ventėje, ji ir pati susitiko su ornitologu Vytautu Jusiu, stebėjo paukščius, filmavo juos teleobjektyvu.

Pirmoji instaliacijos dalis – vaizdo kūrinys – bus pristatomas Kauno geležinkelio stotyje. Antrąją projekto dalį planuojama eksponuoti būtent Zoologijos muziejuje. "Muziejuje gausu dioramų – specialia tapybos technika sukurtų vaizdinių, įkomponuotų į ekspoziciją. Tai nutapytas tam tikras piešinys, skirtas parodyti, kokioje aplinkoje gyvena eksponuojami gyvūnai, tad jame gali būti vaizduojami medžiai, jų šakos, kiti gamtos elementai. Pati taip pat planuoju sukurti kažką panašaus į dioramą ir kūrinį susieti su traukinių stotyje eksponuojamu vaizdo filmu", – planus atskleidė A.Kovačič.

Trečiąją menininkės projekto dalį bus galima išvysti T.Ivanausko Obelynės sodyboje. Reziduodama Kaune A.Kovačić čia buvo surengusi ekskursiją-kūrybines dirbtuves. Saulėtą sekmadienį kauniečiai ir rajono gyventojai buvo pakviesti į Obelynėje vykusią ekskursiją, kurią vedė Kauno marių regioninio parko gamtininkas Mindaugas Kirstukas, vėliau visi susirinkusieji kartu su menininke kūrė iliustracijas ir maketus paukščių stebėjimo stočiai įrengti.

"Obelynės sodyba – tiesiog nuostabi, o svarbiausia tai, kad ji yra visiškai laisva žmonėms. Tačiau ne visi aplinkinių rajonų gyventojai tai žino, tad gražiuoju sodu nesinaudoja. Norisi aktyvuoti šią erdvę, kad vietiniai lankytųsi čia dažniau, todėl nusprendžiau įrengti paukščių stebėjimo stotį", – apie vietos žmonėms naudingą projektą sakė kroatė.

Menininkė tiki, kad toks žingsnis padės pritraukti Akademijos, Ringaudų ir kitų aplinkinių gyvenviečių gyventojus, be to, sudomins ir miestiečius. A.Kovačić džiaugėsi, kad dirbtuvių metu dalyviai jai išsakė puikių pasiūlymų, įnirtingai diskutavo. Gegužę, kai menininkė grįš į Lietuvą, visi bus pakviesti prisidėti prie stoties įrengimo darbų, o vėliau drauge pasilinksminti.

Vizionierius kilnia širdimi

Viešnagės metu A.Kovačić taip pat susitiko su Obelynės sodybos šeimininku – T.Ivanausko įdukros Eleonoros Baltuškevičienės vyru prof. Algirdu Baltuškevičiumi. Menininkė džiaugėsi, kad likę žymiojo gamtininko giminės sodybą laiko atvirą visuomenei. Atlikdama tyrimą A.Kovačić taip pat sulaukė be galo daug pagalbos ne tik iš bienalės organizatorių, bet ir kitų institucijų – Kauno rajono ir T.Ivanausko zoologijos muziejų, kurie leido pasižvalgyti po savo archyvus.

Ypač padėjo A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, atvėręs saugomą fondą. "A.Žmuidzinavičius su T.Ivanausku buvo geri draugai, jie daug keliavo kartu. Yra išlikę nemažai tapybos darbų, kuriuos dailininkas nutapė būtent ekspedicijų metu, – pasakojo kūrėja. – Kadangi mano rezidencija Kaune itin trumpa, pati niekaip nesugebėčiau visko aprėpti, todėl džiaugiuosi visų institucijų įsitraukimu, jų profesionalia pagalba. Iki šiol apie Kauną, jo istoriją ir žmones nebuvo tekę daug girdėti, tad įdomu tai, kad per trumpą laiką šis miestas man tapo toks artimas."

Savo trijų dalių kūrinyje kalbėdama apie paukščių migraciją, ji paliečia ir platesnį kontekstą – žmonių kėlimąsi gyventi į svečius kraštus.

Pasak menininkės, sulaukus kvietimo dalyvauti projekte "MagiC Carpets" ir pristatyti savo instaliaciją Kauno bienalėje, ją iškart patraukė T.Ivanausko kelionių ir tyrinėjimų istorija. "Tuo metu keliavimas buvo visiškai kitoks nei dabar, tad faktas, kad profesorius keliavo į kitas Europos šalis tiesti tiltų tarp jų ir Lietuvos, be galo svarbus", – tikino vizualiųjų menų kūrėja.

A.Kovačić pasakojo, kad, vykdydama tyrimą ir ieškodama informacijos archyvuose, ji sužinojo daugybę smulkių, bet įdomių detalių apie žymiojo gamtininko gyvenimą. Būtent jos leidžia pažinti kilnią T.Ivanausko širdį, savitą gyvenimo būdą. "Visiems žinoma, kad Obelynėje profesorius augino daugybę gyvūnų. Tačiau archyvuose pavyko sužinoti smagių faktų apie T.Ivanausko mylimiausią šunį. Pavyzdžiui, sekmadieniais, kai visi sodyboje šventiškai pietaudavo, ir jam būdavo padedama graži lėkštė ant stalo, kad šunelis galėtų pasisotinti su visais kaip lygus su lygiais, – pasakojo ji. – Netgi yra išlikusi jo fotografija, kurioje šuo tupi ant kėdės, o priešais jį pastatyta lėkštė. Nuostabu žinoti, kad pasaulyje egzistavo ir egzistuoja žmonių, kurie nepaklūsta socialinėms normoms ir gyvena taip, kaip jaučia."

Menininkė stebėjosi ir T.Ivanausko vizionieriškumu, kruopštumu. Pasak jos, matyti, kad profesorius visada keliais žingsniais lenkdavo savo amžininkus.

"Visoje šalyje pilna jo pėdsakų – palikta daugybė archyvų, kadangi kiekvienos ekspedicijos metu T.Ivanauskas rašydavo išsamius dienoraščius. Yra išlikę tikrai kokybiškų fotografijų – manau, su juo keliaudavo profesionalus fotografas. Profesorius taip pat įsteigė ir šiandien svarbius rezervatus, muziejus. T.Ivanauskas suprato, kaip svarbu išlaikyti visą šią informaciją ateities kartoms. Taip jis ir padarė", – pastebėjo ji.

Kur yra namai?

A.Kovačić pripažino, kad kelionių ir migracijos tema jos kūryboje ypač svarbi. Ji atkreipė dėmesį, kad šiandien žmonės keliauja itin daug – ne tik dėl asmeninių, bet ir finansinių priežasčių, tad emigracijos mastai vis auga. Savo trijų dalių kūrinyje kalbėdama apie paukščių migraciją, ji paliečia ir platesnį kontekstą – žmonių kėlimąsi gyventi į svečius kraštus. Svarbu ir tai, kad būnant menininku privalu nuolat keistis, transformuotis, reziduoti įvairiose šalyse, kitaip nebūsi pastebėtas.

"Pastaruosius dvejus metus nuolat esu kelyje, žinoma, vis grįžtu į savo mamos namus Zagrebe, tačiau nesijaučiu priklausanti vienai vietai. Nesu išimtis, nes taip gyvena daugelis. Be to, toks gyvenimo būdas būdingas ne tik menininkams, tokiu pat ritmu sukasi ir tolimųjų reisų vairuotojai, į daug komandiruočių vykstantys įmonių darbuotojai. Vis dėlto, kelionėmis pagyvenus kurį laiką, vėliau tampa sunku grįžti į kitokią būseną", – pastebėjo ji.

Ankstesni menininkės kurti projektai taip pat buvo susiję su migracija. 2016 m. projekto "Where is home" metu A.Kovačić rezidavo Štutgarte, Vokietijoje. Daug kroatų emigruoja būtent į pietinę Vokietijos dalį, tad menininkė bendravo su tautiečių išeivių bendruomene, tyrė jų santykį su gimtąja vieta ir dabartiniais namais. Dauguma emigrantų stengiasi puoselėti tautiškumą net ir gyvendami svetur, tad jų vaikai laisvalaikiu lanko kroatų tautinių šokių pamokas.

Siekdama geriau pažinti šiuos žmones, A.Kovačić taip pat ėmė lankyti pradedančiųjų šokėjų kursus. "Žinau, kad emigracijos problema aktuali ir Lietuvai, įvairiuose Vokietijos miestuose yra susibūrusios stiprios lietuvių bendruomenės. Man įdomus žmonių santykis su namais:  ar ši vieta yra su kuo nors susieta? O gal namai yra ten, kur esu aš?" – retoriškai klausė ji.

Įdomus ir ankstesnis menininkės projektas. 2015 m. A.Kovačić kūrė viename Kroatijos kaimelyje, pavadinimu Jasenaš. Šio kaimelio bendruomenę smarkiai paveikė emigracijos ir kiti sodybų tuštėjimo procesai. 1931-aisiais šioje gyvenvietėje gyveno 1 094 žmonės, o 2011 m. kaimelis teturėjo tik 77 gyventojus, didžioji dalis jų yra vyresni nei 55-erių. Vyresniajai kartai mirštant, o jaunesniajai persikeliant gyventi kitur, šiame kaimelyje stūksantys namai lieka apleisti. Dauguma jų jau yra apžėlę žolėmis ir apsiviję vijokliais. Būtent tai fiksavo menininkė. Vis dėlto T.Ivanauskui skirtas projektas yra pirmasis A.Kovačić darbas, sukoncentruotas beveik vien į gamtos tematiką.


Kas? XII Kauno bienalė "Po išvykimo | Prieš atvykstant". A.Kovačić projektas.

Kur? Kauno geležinkelio stotis / T.Ivanausko zoologijos muziejus / T.Ivanausko Obelynės sodyba.

Kada? 2019 m. birželio 7 d. – rugsėjo 29 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių