"Eglės galerijoje" veikia jauno tapytojo Aurimo Eidukaičio darbų paroda, kurioje viešpatauja lengvai atpažįstami realybės ženklai ir iš patirties išnyrantys motyvai.

Šiaulių universiteto Dailės fakultete tapybos mokslus baigęs A.Eidukaitis tapybos darbų kolekciją kūrė kantriai ir atkakliai – viešai dailininkas prisistatė ne taip seniai. Pernai dalyvavo grupinėje parodoje "Baltas lapas. Devyniasdešimtųjų vaikai", galerijoje "Arka" (Vilnius), pavasarį surengė personalinę parodą Klaipėdoje, rudenį pasirodė ir Kaune. Šiemet A.Eidukaitis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.

A.Eidukaičio tapyba prasideda nuo mąstymo, kai vien regėjimo pojūčiais pasikliauti nepakanka. Norint suvokti šio tapytojo kūrybą, reikia pasinerti į kitokią realybę. Be abejo, tai išgalvotas pasaulis, sudėliotas iš autoriaus gyvenimo patirties, prisiminimų, jį supančios aplinkos ir įvairiausių būtų ir nebūtų objektų. Jo kūriniuose regime ištisų epochų – senųjų civilizacijų, renesanso, baroko – mozaiką, sudėliotą iš įvairiausių detalių.

Tapytojas yra gerai įvaldęs realistinį stilių, jam imponuoja senųjų meistrų pasiekimai, tačiau drobės plokštumoje jis vaizduoja šiandien pasąmonėje užgimusius reginius. Sapnai ir fantazijų nuotrupos sukuria siužetus, kuriuose negalioja racionalaus proto pradas. Tai siurrealizmo įtaka. Atrodo,kad sustingęs laikas leidžia pasinerti į filosofinius apmąstymus.

Dailininko paveikslų pamatas – idėja, užduodanti žiūrovui įvairius klausimus, priverčianti analizuoti jam pateiktą informaciją. Tam pasitelkiama klasikinės dailės istorija, didžiųjų meistrų išmintis ir patirtis.

Sudėtinga kompozicija jo kūriniuose išlaiko pusiausvyrą, detalių gausa netrukdo profesionaliam darbui. Tapytojas – tarytum dirigentas, kurio batutos klauso visos spalvos. Iš daugybės elementų komponuojama paveikslo visuma, matomas daugiasluoksniškumas, didelę reikšmę turi šešėlių ir šviesos žaismas.

Turtinga spalvinė gama, dažnai matomas noras išsiveržti iš įprastų taisyklių ir rėmų: nuo saikingai sudėliotos akademiniais principais paremtos paletės, iki ribinių derinių. Tai sukelia stiprų kitokios realybės pojūtį, tačiau nesuardo paveikslo visumos.

A.Eidukaitis savo kūryba gvildena pamatines gyvenimo problemas: kalba apie laiko tėkmę, besikeičiantį pasaulį, nykstančias civilizacijas, žmonių tarpusavio santykius, gyvenimo dualizmą, socialinius skirtumus. Dažnai šiuolaikinis siužetas įkomponuojamas į praeities interjerus, kuriuose gausu teatrinio rekvizito, įvairių epochų architektūrinių detalių. Šiandienos ir praeities sugretinimas, iracionalaus ir realaus prado priešprieša, sudėtingas komponavimas ir turtingas koloritas – toks nelengvas, bet įdomus A.Eidukaičio tapybos kelias. Tai drąsi, savita ir intelektuali kūryba, nepaliekanti abejingų.

Kas? A.Eidukaičio tapybos darbų paroda.

Kur? "Eglės galerijoje" (Raguvos g. 9–2).

Kada? veikia iki lapkričio 6 d.