Kauno senamiestyje – balčiausio kūrinio paieškos

Kai Kauno senamiestyje nebuvo nė menkos snaigės, baltoje galerijos "Balta" erdvėje atidaryta baltam kūriniui skirta paroda. Ir nors kažkas yra sakęs, kad baltai ant balto nieko neparašysi, šioje parodoje tai pavyko.

Tradicinis konkursas

Konkursinė paroda "Spalva-nuotaika-simbolis" jau yra tapusi tradiciniu galerijos "Balta" renginiu. Čia savo baltus kūrinius pristato menininkai iš visos Lietuvos.

Paroda tradiciškai vyksta žiemą – kad balti kūriniai bent trumpam nugalėtų ilgus vakarus, nuskaidrintų kiek per ilgai užvaldžiusias niūrias mintis.

Parodoje-konkurse "Spalva-nuotaika-simbolis" menininkai ne tik pristato žiūrovams savo kūrinius – jie gali pabandyti sulaukti geriausio parodos kūrinio laurų, nes žiūrovai turi galimybę balsuoti už labiausiai širdį ir mintis palietusį kūrinį.

Parodoje galima pastebėti tris svarbiausius elementus: spalvą, nuotaiką ir simbolį. Spalva dominuoja itin ryškiai – bene visi menininkai jai skiria daugiausia dėmesio, kai kuriuose kūriniuose net ir užimdama minimalią erdvę, ji tampa svarbiausiu akcentu.

Pateikdami kūrinius šiai parodai, menininkai savo jausmus ir idėjas kūriniuose išreiškia per spalvą, nuotaiką ir simbolį. Žiūrovas, išskaitęs menininko intencijas, užslapstytas kūrinio simboliuose, gali išreikšti savo simpatiją balsuodamas už geriausią baltą kūrinį.

Tarp dangaus ir žemės

Romualdas Čarna savo darbe "Ar palies balto angelo sparną?" spalvų gausybės išvagotame kūrinyje į patį centrą įterpia itin grakštų ir trapų angelo sparną, o tiksliau – tik menką jo dalį. Tarp spalvų chaoso, kuris primena ir beribę visatą, ir mikroskopinius darinius, šis angelo sparnas atrodo itin harmoningas ir chaosui suteikiantis tvarką. Tarsi savo plunksnomis nušluojantis visus dirgiklius ir trikdžius. Paties autoriaus kūrinio pavadinimu ("Ar palies balto angelo sparną?") užduodamu klausimu bandoma rasti atsakymą, ar tarp viso chaoso ir bereikšmių dalykų bus surasta ramybė ir harmonija. Baltas ir trapus angelo sparnas tampa galingiausiu ginklu prieš, rodos, neišnarpliojamą spalvų-problemų raizgalynę.

Vladas Oržekauskas kūriniu "Upanišadų karvė" nuo R.Čarnos begalines visatos vaizdų žiūrovą nuleidžia ant žemės. Tiesa, tik iš pirmo žvilgsnio. V.Oržekauskas kūrinyje vaizduoja karvę. Upanišados yra Indų šventųjų raštų rinkinys, kuriame aptariama meditacija ir filosofija, – paprasčiau kalbant, tai religiniai pamokymai. Karvė kūrinyje vaizduojama išdalyta – juodai dėmėta balta karvė beveik paslepiama po daugybe neišryškintų mechanizmų, kurie įkalina šį gyvulį sustingusia poza. Juodos dėmės tarsi nyksta žiūrovo akyse, palikdamos tik jos baltumą. Kita vertus, visą tą juodulio išnykimą galima interpretuoti ir kitaip: Upanišadų religiniai pamokymai išvalo žmogų nuo jo vidinių juodų dėmių, palikdami tik tyrą baltą sielą, o neišryškinti gyvulį įkalinantys mechanizmai – tai žmogaus vidinė savikontrolė ir savistebėsena.

Dėmesio centre

Virgilijus Trakimavičius parodai pateikia skulptūrą, pavadintą "Angelo sparnai". Menininko skulptūra kabo pritvirtina prie galerijos lubų, o nuo einančio pro jas parodos lankytojo sujuda. Kūrinys primena miesto planą su gatvėmis, aikštėmis ir upėmis. O tuo pat metu ir iš plonyčių siūlų sukurtą nėrinį. Kaip tikri angelo sparnai, taip ir šis menininko kūrinys sudarytas iš dviejų dalių, kurios judėdamos sukuria lengvai plevenančių sparnų įspūdį.

Tadas Vosylius savo skulptūroje "Balta varna" iš baltai dažytų adatėlių sukuria niekur nepritampančią baltą varną. Liaudies išmintis byloja, kad balta varna nepritampa prie juodų varnų ne tik dėl savo spalvos, bet ir dėl vidinio kitoniškumo. Taip ir T.Vosyliaus varna išsiskiria iš visų parodos kūrinių – dėl suodžių juodumo galvos ir kojų, balto adatinio kūno, ir todėl, kad dėl nepaaiškinamos priežasties akiplėšiškai traukia akį. T.Vosylius parodo, kaip iš daugelio smulkių dalykų – adatėlių – galima sukurti vieną tvarų kūrinį.

Spalva šioje parodoje tampa akivaizdžiai svarbiausiu visus kūrinius siejančius elementu. Nuotaika, simbolika atskleidžiama gerokai mažiau.

Menininkai savo kūriniais mėgina atskleisti ir grožio, ir trapumo,  išskirtinumo ir vienišumo, nesaugumo būsenas. Kiekvienas kūrinys, nors ir prisidengęs balta spalva, tarsi turinčia simbolizuoti lengvumą, tyrumą, perteikia kiekvieno kūrėjo subjektyvią nuotaiką. Ir nors paroda konkursinė (už savąjį favoritą balsuoti galima iki sausio 6 d.), ji skatina ne pasinerti į labiausiai patikusio kūrinio paieškas ir  už jį balsuoti, bet stengtis suprasti kiekvieno menininko darbą. O tai padaryti geriausia skaitant kūriniuose paslėptus simbolius.

Kas? Balto kūrinio paroda-konkursas.

Kur? Galerijoje "Balta".

Kada? Veikia iki 2016 m. sausio 12 d.