"Skydų muziejaus mes stengiamės nekurti", – sako Kauno miesto muziejaus (KMM) direktorė Rita Garbaravičienė. Ji kalba ne apie riterių ginkluotę – apie išdidintas nuotraukas, kurios šiuolaikinėse ekspozicijose uždengia muziejų sienas.

Atsargiai ji vertina ir kompiuterines naujoves, pastaraisiais metais itin toleruojamas Lietuvos kultūros įstaigose. "Muziejaus lankytojai autentišką eksponatą turėtų pamatyti kuo tikroviškesnėje aplinkoje. Lankytojus mes norime panardinti į istorinę aplinką", – siekius apibūdina R.Garbaravičienė.

Keturis padalinius – Kauno pilį, M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejų, J.Gruodžio memorialinį muziejų, P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejų – vienijantis KMM šiuo metu žvalgosi erdvesnio pastato, kuriame galėtų veikti pagrindinės ekspozicijos. 2016 m. jis turės išsikelti iš nuomojamų patalpų M.Valančiaus g.

– Grįžkime į pradžią. Jūsų akimis, 2005 m. KMM atkurtas ar įkurtas?

– Jis buvo atkurtas – veikė 1897–1936 m. Kai iškilo naujasis Kultūros muziejus (Vytauto Didžiojo karo muziejus), KMM perdavė visus sukauptus rinkinius ir nutraukė veiklą. Taip baigė savo gyvavimą vienas seniausių Lietuvos muziejų. Nuo 2005 m. miesto tarybos sprendimu jis atgimė.

Muziejus buvo įkurtas tuščioje vietoje: neturėjome nei eksponatų, nei pastato. Pirmasis didelis rinkinys, kurį padovanojo "Kaustos" bendrovė, buvo fotografo Stanislovo Lukošiaus archyvas. Tai apie 15 tūkst. negatyvų ir fotografijų rinkinys, kuriame įamžintas sovietmečio Kaunas. Šiemet, pasitikdami atkurto muziejaus dešimtmetį, saugojame apie 100 tūkst. eksponatų.

Iš pradžių, tik atkūrus muziejų, jis neturėjo patalpų – personalas glaudėsi savivaldybės Kultūros skyriuje. Vėliau savivaldybė su Kauno arkivyskupijos ekonomo tarnyba dešimčiai metų pasirašė pastato, esančio Valančiaus g. 6, nuomos sutartį, ir muziejus pradėjo veiklą.

– Mieste yra nemažai muziejų. Kuo iš jų išsiskiria KMM?

– Svarbiausia mūsų funkcija yra kaupti Kauno ir jo apylinkių istoriją. Juk kur, jei ne muziejuje, kaunietis gali ne iš knygų susipažinti su savo miesto istorija? KMM ne tik kaupia eksponatus, bet ir rengia ekspozicijas, ilgalaikes parodas, kuria edukacines programas, organizuoja renginius, skirtus supažindinti su miesto istorija. Kaunas – buvęs daugiatautis miestas. Tokį jį ir siekiame pristatyti lankytojams.

– Neseniai atidarėte naują istorinę ekspoziciją. Lankytojams siūlote interaktyvių užduočių, edukacinių programų. Muziejus keičia koncepciją – iš tradicinio su eksponatais po stiklu tampa šiuolaikinis, interaktyvus. Kokia yra muziejaus vizija?

– Šiais laikais muziejai pasikeitę, didžiulis dėmesys skiriamas interaktyviajai ekspozicijai. Siekiama, kad lankytojas galėtų paliesti eksponatą, sudėlioti dėlionę, pasimatuoti istorinį kostiumą, pasigaminti pinigų kapšelį – taip jis tampa aktyviu ekspozicijos dalyviu. Čia iškyla edukacinių programų reikšmė. Turime virtualių parodų, virtualių edukacinių užsiėmimų moksleiviams, kai muziejininkas muziejuje veda edukacinę programą, kurią moksleiviai stebi būdami pamokoje. Tačiau tokios edukacijos mes taip pat imamės atsargiai, atsižvelgdami į tai, kad pateikdami programas tiesiai į namus mes neatpratintume moksleivių lankytis muziejuje.

Edukacija, interaktyvios ekspozicijos – tai naujoji muziejininkystė. Ji labai svarbi, bet, buitiškai kalbant, skydų muziejaus mes stengiamės nekurti. Skydais aš vadinu išdidintas nuotraukas, kurios šiuolaikinėse ekspozicijose uždengia muziejų sienas. Dabar muziejuose mada informaciją, skirtą vaikams ir ne tik jiems, pateikti kompiuterių ekranuose. Mes tai darome labai atsargiai. Muziejaus lankytojai autentišką eksponatą turėtų pamatyti kuo tikroviškesnėje aplinkoje. Lankytojus mes norime panardinti į istorinę aplinką, autentiką. Norime, kad senus, savo aurą turinčius daiktus, kauniečiai matytų ne tik antikvariatuose, bet ir muziejuje.

– Koks vidutinis muziejaus lankytojas?

– Pagrindiniai lankytojai – moksleiviai ir šeimos. Mūsų muziejus yra pelnęs Palankaus šeimai muziejaus vardą – vertintos edukacinės programos, jų skaičius. Kauno pilis išsiskiria užsienio turistų skaičiumi. Tačiau muziejuje pasigendame studentų, todėl ateityje planuojame pritraukti ir jų.

– Daugelis muziejų Vakarų valstybėse dirba ir sekmadieniais – savaitgaliais apsilanko daugiausia šeimų su vaikais.

– KMM dirba šeštadieniais iki 16 val. Esame daug diskutavę, ar reikia dirbti sekmadieniais. Mūsų pagrindiniai lankytojai moksleiviai ateina darbo dienomis. Sekmadienį gal ir galėtų muziejus veikti. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad sekmadieniais muziejų aplanko mažai lankytojų. Šiltuoju metų laiku nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Kauno pilies muziejus dirba antradieniais–sekmadieniais, nes ši pilis labai aktyviai lankoma užsienio turistų.

– Per dešimt metų muziejus išaugo ne tik eksponatų skaičiumi – prijungta nemažai padalinių.

– Esame savivaldybės biudžetinė įstaiga. 2013 m. miesto taryba nusprendė prie Kauno miesto muziejaus prijungti M. ir K.Petrauskų (su J.Gruodžio memorialinio muziejaus filialu) ir P.Stulgos muziejus. Šiandien su visais filialais KMM dirba 60 darbuotojų. Situacija buvo sudėtinga, teko išsklaidyti įvairias baimes, kurios buvo apėmusios naujus kolegas. Teko įgyti jų pasitikėjimą, kuris turėjo būti paremtas bendrais darbais. Jau antri metai dirbame kartu. Rudenį planuojame pristatyti atnaujintą P.Stulgos muziejaus ekspoziciją, 2016 m. lankytojams ketiname atverti duris į visiškai sutvarkytą M. ir K.Petrauskų muziejų.

P.Stulgos muziejuje ekspozicija 30 metų nebuvo keičiama. Šis muziejus – populiarus, mėgstamas užsienio turistų. Jei mums pavyks sukurti ekspoziciją taip, kaip planuojame, muziejuje bus dar įdomiau. Norime aprėpti tautinio drabužio istoriją, sodų pynimą, žvakių liejimą, o svarbiausia – ekspozicijoje sukurti tautinės muzikinės kultūros dvasią.
Gruodžio mėnesį švęsime K.Petrausko 130-ąsias gimimo metines. Iki tol bus galutinai įrengta memorialinė kambarių dalis ir ekspozicijos. Įkursime kamerinę koncertų salę – rengsime koncertus, kamerinius vakarus.

Atnaujinus tautinės kultūros ir profesionaliosios muzikos muziejus, mūsų pagrindinis tikslas bus sukurti įdomią, patrauklią istorinę ekspoziciją.

– Pastato M.Valančiaus g. nuomos sutartis baigiasi 2016 m. spalį. Kur muziejus dėsis paskui?

– Iki tol turime ne tik rasti kitas patalpas, bet ir persikelti. Šiame darbe mums labai padeda Kauno miesto savivaldybė, kuri remia mūsų ateities planus. Bendrovė "Lietuvos paštas" svarsto galimybę išnuomoti arba parduoti Kauno centrinio pašto pastatą. Šis 1932 m. iškilęs architekto Felikso Vizbaro projektas – kultūros paveldo objektas. Saugomas ne tik pats pastatas, bet ir kitos jame esančios kultūros vertybės. O kas visa tai gali išsaugoti geriau nei muziejus, besirūpinantis kultūros paveldu? Viešai buvo išsakyta įvairių pasiūlymų. Mes, muziejininkai, manome, kad KMM galėtų įvykdyti kultūros misiją – Lietuvos pašto tarpukario istoriją išsaugoti nepriklausomybės simboliu tapusiame architektūros pastate. Tai – ypač aktualu dabar, viešai išsakius siekį miesto modernistinę tarpukario architektūrą įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto patalpos muziejui būtų idealios. Didžiojoje salėje, kur dabar aptarnaujami klientai, galima įkurti istorinę ekspoziciją – būtų parodyta Lietuvos pašto istorija. Pastato kieme yra buvęs laiškų paskirstymo padalinys – mums labai tiktų kaip fondų saugykla. Kiekvieno muziejaus širdis yra fondai. Mūsų centriniai fondai kol kas saugomi V.Putvinskio g. gyvenamojo namo pusrūsyje. Taigi mums reikia ne tik ekspozicinių erdvių, bet ir patalpų fondų saugyklai. Manyčiau, KMM veikla pagyvintų šią Laisvės al. dalį. Beveik neišeidami iš muziejaus, čia galėtume surengti patrauklių gatvės renginių. Turime labai konkrečių idėjų, bet visko nesinori išduoti. Galbūt pavyktų pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų pastatui atnaujinti.