Iš Kauno miesto muziejaus galima parsinešti ir kaulo ūžynę, ir fotografijų albumą

Apsilankymą bet kuriame iš Kauno savivaldybės dar XIX amžiuje įkurto Kauno miesto muziejaus padalinyje lankytojui primins įsigyti suvenyrai.

Daugiausiai jų siūlo šio muziejaus Tautinės muzikos skyrius Senamiestyje. Drauge su bilietu ar jau pasižvalgius po ekspozicijas kasoje galima maždaug už pusantro euro nusipirkti iš japoninio pelėvirkščio pagamintą skudutį arba už keliolika eurų – visą jų komplektą. Muziejininkai primena, kad skudučiai – tradiciniai lietuvių liaudies instrumentai, kuriais buvo grojama polifoninė muzika. Komplektą sudaro penki–aštuoni atskiri (nesujungti į vieną instrumentą) vamzdeliai. Kuo skudutis ilgesnis, tuo jo garsas žemesnis. Skudučiais buvo grojama Aukštaitijoje.

O molinė švilpynė, daugiausiai – piemenų ir vaikų muzikinis žaislas paukščiuko, avinėlio formų, XVIII amžiuje buvo paplitęs įvairiose Lietuvos vietovėse. Muziejaus Tautinės muzikos skyriuje kaip suvenyrą galima įsigyti Aurelijos Kurienės pagamintą molinę švilpynę.

Yra čia ir daug kam negirdėtas suvenyras – kaulo ūžynė. Tai – seniausias žinomas garsinis vaikų žaislas, kuris būdavo gaminamas iš kiaulės kaulų. Pagal archeologų radinius Lietuvos teritorijoje ūžynės datuojamos nuo I–III amžių. Tie muziejaus Tautinės muzikos skyriaus lankytojai, kuriems patinka originalūs papuošalai, gali atkreipti dėmesį į kanklių, smuiko, gitaros formų akmeninius pakabučius. Juos iš natūralaus akmens pagamino muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis.

Skaitytojas su anuometiniu Kaunu bus supažindintas nuosekliai, nuo vienų kvartalų ir gatvių pereinant prie gretimų tolesnių.

Kiek kitokio pobūdžio suvenyre – Kauno miesto muziejaus išleistoje užrašinėje „Žalias Kaunas“ (dizaino autorė Ona Bričkutė) – sudėtos fotografijos, kuriose užfiksuotos XX amžiaus miesto žaliosios erdvės ir kauniečių santykis su jomis. Muziejininkai primena, kad būtent praeito amžiaus pradžioje Kaunas ėmė sparčiai plėstis. Planuojant naujus gyvenamuosius rajonus, mėginta taikyti ir tuo metu paplitusias miesto – sodo idėjas. Aplink miestą pamažu formavosi kurortinės zonos, tačiau ne kiekvienam kauniečiui poilsis čia buvo prieinamas. Todėl miesto valdžia rūpinosi Kauno parkais bei projektavo naujus, kad jie atsirastų ir šalia darbininkiškų rajonų. Pamažu žalia tapo miesto spalva, o „žalias miestas“ – vienas dažniausiai girdimų Kauno apibūdinimų.

Tiek minėtą užrašinę, tiek solidų leidinį „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“ galima įsigyti visose Kauno miesto muziejaus padalinių kasose.

Šis leidinys skirtas fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) įamžintiems istoriniams Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio kadrams, kuriuose matoma dabar jau iš esmės pasikeitusi aplinka. Tai – pasivaikščiojimas tarsi po kitą Kauną, kurio jau nebėra.

„Skaitytojas su anuometiniu Kaunu bus supažindintas nuosekliai, nuo vienų kvartalų ir gatvių pereinant prie gretimų tolesnių. Leidinį patogu naudoti ir vaikštant po miestą, nes parinktas tinkamas nešiotis knygos formatas. Objektai sugrupuoti penkiais maršrutais, vedančiais nuo Kauno pilies iki Nepriklausomybės aikštės ir atvaizduotais įterptuose scheminiuose gatvių planuose“, – taip leidinį, kurį galima nusipirkti ir internetu, pristato Kauno miesto muziejaus atstovai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taki delai,

Taki delai, portretas
20 amž.valdžia rūpinosi Kauną daryti žaliu miestu,o 21 amž. matijošius miesto žalumą iškirto ir vietoje medžių prikaišiojo šluotražių.Tik reikia jų kotus žaliai nudažyti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių