- Neringa Krikščiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bene geriausi Kauno menininkai susitinka "Parko galerijoje", parodoje "Kelias ir šviesa". Šviesa čia simbolizuoja vertybes – tiek amžinąsias, bendras visiems, tiek ir kiekvieno individuliai, kelias – tai tų vertybių išlaikymas, išsaugojimas, nepametant, neišbarstant jų dėl trumpalaikių pagundų.
Viena kūrybos upė
Parodoje dalyvaujančių menininkų – Anatolijaus Michailovo-Klošaro, Kristinos Gedminaitės-Ingram, Deivio Slavinsko, Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio, Eimučio Markūno, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Mindaugo Juodžio, Gražvydos Andrijauskaitės – kūryba skirtinga. Tačiau kiekvienas jų šioje parodoje sugebėjo pristatyti tokių kūrinių, kurie ima sietis su kitų parodos dalyvių darbais.
Kiekviename kūrinyje yra vis kito kūrinio akcentų. Poetiškai visus šiuos darbus būtų galima pavadinti didžiule upe (bendras parodos vaizdas), kurią sudaro daugybė mažų upelių intakų (menininkų kūriniai). Iš vieno kūrinio spalvinės gamos tarsi išnyra kito kūrinio spalvinės dėmės ir taip – ratu – kūrinių detalės, akcentai, spalvos pereina iš vieno į kitą.
Parodoje "Kelias ir šviesa" iš lankytojų reikalaujama kiek atidesnio nei įprastai susikaupimo. Menininkų kūriniuose perteiktos savosios vertybės – šviesos – ir savasis kelias jų link. Tačiau įvardyti, kokios tos vertybės (šviesos) dominuoja jų pasaulyje, rodos, neįveikiama užduotis. Tad į pagalbą reikia pasitelkti kūrėjų darbus, įsigilinti ir perskaityti meno kalbą, pabandyti atrasti simbolių kodą, atskleisti jų prasmę.
Bene svarbiausia visus menininkus jungianti šviesa, vertybė – tai santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek ir akistata su savimi. Žmogaus figūros menininkų kūriniuose išreikštos kaip hieroglifai, rašmenys (Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė "Laiškas dienoraštis") arba įkūnytos į animacinius, tarsi vaikiškus personažus (Deivis Slavinskas "Lietaus dvaselė") arba yra eliminuojamos iš kūrinio ir paliekamos tik jų emocijos (Eugenijus Varkulevičius-Varkalis "Panemunė").
Akistatą su savimi menininkai perteikia ir per paveiksluose kuriamus pasakojimus, ir per formalius kūrinių akcentus – spalvą, jos intensyvumą, potėpius ir linijas.
Laiškai sau
E.Balsiukaitė-Brazdžiūnienė šalia jai būdingos manieros kūrinių eksponuoja ir itin preciziškai atliktą darbą "Laiškas dienoraštis". Juodo kūrinio fone tarsi hieroglifai, neaiškūs rašmenys nutapytos žmonių figūros. Šie žmonės rodomi įvairiausiomis pozomis, tarsi atliektų fizinius pratimus. Nuo hieroglifų pereinama prie fizinių pratimų – tačiau kūrinio mistika išlieka.
Žmonių figūrų tiek daug, jų kūnų pozos tokios įvairios, jog nejučia žvelgiant į kūrinį imasi kurtis jo naratyvas, pasakojimas apie žmogaus pastangas gyventi. Vertimasis per galvą, grįžimas atgal, visko pradėjimas nuo pradžių, keliaklupsčiavimai ir pagaliau tvirtas stovėjimas ant savų kojų. Per fizines žmogaus kūno išraiškas paveiksle perteikiamas visas žmogaus gyvenimas, vidinė savijauta. "Laiškas dienoraštis" tampa laišku sau ir kiekvienam, kur tarp slapčiausių, niekam neatskleidžiamų minčių įrašytos ir kitiems, ne tik sau.
D.Slavinsko kūriniuose tarp futuristinių ir abstrakčių fonų iškyla detalizuotos žmonių arba animuotų personažų figūros. Per šias figūras menininkas išreiškia žmogaus charizmatiškąsias savybes – jie flirtuoja su žiūrovu, džiaugiasi tuo, ką mato tik jie, arba išdidžiai moja, pasiekę savo svajonę. Priešingai nei E.Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, žmogaus gyvenimą D.Slavinskas parodo per gražiausias jo gyvenimo akimirkas – vaikystę, svajonių siekius ir mėgavimąsi buvimu tiesiog čia ir dabar.
Santykiai su kitais
Kristina Gedminaitė-Ingram "Keistoje poroje" vaizduoja graužikų meilikavimosi akimirką. Menininkė netiesiogiai klausia ir tuo pačiu metu parodo, kaip keistai, mielai, o kartais net kurioziškai atrodytų žmonių tarpusavio santykiai, jeigu pastarieji būtų vaizduojami kaip gyvūnai.
Tačiau ne tai šiame kūrinyje tampa svarbiausia, menininkė čia labiausiai akcentuoja, kokią įtaką mums daro santykiai su kitais žmonėmis, ir kaip tai gali prisidėti prie mūsų gyvenimo teigiamų, o kartais ir neigiamų pokyčių.
A.Michailovas-Klošaras itin spalvinguose kūriniuose vaizduoja žiemos, kuri kūriniuose primena pasakų siužetus, vaizdus. Menininkas atsisako įprastos perspektyvos. Virpančiomis linijomis, naudodamas daug spalvų jis savo kūryba linksta naiviojo meno link – ekspresyviai vertina žmogaus figūrą, pasirenka vaizduoti artimas aplinkai scenas, perteikia emocinį nuoširdumą, iškreipia perspektyvą, kartoja, perkeičia tam tikrus motyvus, elementus.
Surengti parodą "Kelias ir šviesa" prieš pat didžiąsias metų šventes nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Būtent dabar, kai tiek daug skubėjimo (tik neaišku, kur ir kodėl), labiausiai yra prisimenamas žmogus, jo vidinė šviesa ir tolesni gyvenimo keliai.
Kas? Paroda "Kelias ir šviesa".
Kur? "Parko galerijoje".
Kada? Veikia iki 2016 m. sausio 5 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėmesį traukia įspūdingi drugiai: išeinant lankytojams patariama apsidairyti1
Po kelerių metų pertraukos Kauno botanikos sodo oranžerijoje vėl skraido per kelis šimtus niekur nematytų drugių. Mažiausiems parodos lankytojams didžiausias įspūdis, kai drugeliai nutupia ant jų, praneša LNK. ...
-
Šokių kolektyvas „Ąžuolas“ prisijaukino ir antrą „Aukso paukštę“
Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų meno srityje. Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžu...
-
Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą – dėkingumo gestas
Per Kauno rajono bažnyčias keliauja grafikos darbo „Ukraina nepalaužta“ kopija – ukrainiečių dėkingumo gestas Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą. ...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...
-
J. Meko metai – dabar ir visados
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...
-
Kanklės ir kankliavimas: artima, svarbu, priimtina
Greitai bus dešimtmetis, kai vieną Senamiesčio gatvelę užtvindo kanklių garsai. Tiksliau, Liudviko Zamenhofo gatvę, kuriame yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Čia jau septynerius metus vyko tarptautinis kanklių muzikos festiva...
-
Kaune – ukrainietiškų margučių paroda6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje Kaune nuo kovo 30 d. pradės veikti paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“. ...