Kaip pastebėjo NKDT direktorius Egidijus Stancikas, tokio kūrybinio išsipildymo per paskutinį dešimtmetį turbūt nebuvo: du teatrai – NKDT ir "Utopia "– susijungė dideliam kūrybiniam darbui. Tarp kūrėjų – net dešimt Auksiniais scenos kryžiais apdovanotųjų: režisierius G.Varnas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, aktoriai Vytautas Anužis, Dainius Svobonas ir kiti, taip pat trys Nacionalinės premijos laureatai.
Paklaustas, kaip ši pjesė atkeliavo į režisieriaus rankas, G.Varnas atviras – šios pjesės vertimo ir spektaklio krikštamotė yra profesorė Irena Veisaitė.
Spektaklio kūrimo procesas užtruko, nes ne iš karto pavyko gauti finansavimą. Sulaukus Kultūros tarybos rėmimo, atsirado ir tarptautiniai partneriai: Goethe’s institutas, Mozės Mendelsono fondas ir Vokietijos ambasada Lietuvoje. Viena iš priežasčių, kodėl spektakliui įgyvendinti pasirinktas NKDT, – padėkos nusipelno šio teatro rekonstrukcijos autorius architektas Algimantas Kančas. "Puiki, stilinga teatro rekonstrukcija. Manau, šiuo metu geriausia Lietuvoje", – komentavo G.Varnas.
"Natanas Išmintingasis" – idėjų pjesė. Spektaklyje yra naudojama legenda apie stebuklingą žiedą: kas tą žiedą mūvėjo, tą visur lydėjo ypatinga Dievo malonė ir sėkmė. Kai tų žiedų atsirado trys, žemėje prasidėjo nesantaika. G.E.Lessingas iškelia idėją apie trijų abraomiškų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo sutaikymą. Vėliau, jau XX a. viduryje Oksfordo profesorius R.R.Tolkienas tą patį galios žiedų mitą pavertė savo epopėjos "Žiedų valdovas" pagrindu. Tik, skirtingai nei G.E.Lessingas, "Žiedų valdovo" autorius nebetiki žiedų turėtojų susitaikymo galimybe, siūlo juos sunaikinti.
Režisierius G.Varnas netiki žiedų susitaikymu: "O ką su jais daryti? Geriausia juos būtų sunaikinti. Tai turbūt irgi utopija, tuomet žiedo brolijai belieka susitarti – kitaip pasaulis susprogs."
Režisierius šį spektaklį dedikuoja profesoriui L.Donskiui. "Manau, kad L.Donskis ir buvo mūsų Natanas. Vienas iš Natano gyvenimo kredo: nereikia daug šnekėti, o reikia veikti. L.Donskis savo gyvenimu labai daug mus veikė: veikė mūsų minties raidą, rūpinosi televizijos laidomis, knygomis, švietė mus, skleidė savo idėjas. Kartą radijo laidoje išgirdau jo pasakytą frazę: "Deja, bet mūsų laikas nebeturi utopijų ir jis tapo pilkas: laiku be svajonių, planų. Tai šio laiko tragizmas. Tad, jei jų nėra visuomenėje, reikalinga bent teatre", – įsitikinęs režisierius G.Varnas.
Naujausi komentarai