Užsienyje – vis populiariau

Fotografija M.Laužadį lydėjo nuo mažens – ja užsiėmė jo tėvas Kastytis Laužadis, Kaune, Nemuno gatvėje, turėjęs savo fotoateljė. Būsimasis fotomenininkas vaikystėje keliaudavo į tėvo laboratoriją ir sėdėdavo jam ant kelių prie didintuvo, kol šis dirbdavo.

Baigus mokyklą, M.Laužadį patraukė Kauno kolegijoje, Justino Vienožinskio menų fakultete naujai atsidariusios fotografijos katedros studijos. Čia fotomenininkas pirmąkart ir susipažino su didelio formato kamera, kuri vėliau tapo pagrindiniu jo kūrybos įrankiu. Studijų metais šiomis kameromis teko atlikti įvairias kūrybines užduotis, o po studijų jam savo analoginę didelio formato kamerą perleido Lietuvos fotografijos klasikas Rymantas Penkauskas.

Lietuvoje su šiomis kameromis dirba nedaugelis. "J.Vienožinskio menų fakultete su šia kamera dirba saujelė studentų bei mano dėstytojai. Dar keletas žmonių – Vilniuje. Apytikriai paskaičiavus, su šiomis technologijomis Lietuvoje dirba apie 30, daugiausia 40 žmonių", – pasakojo M.Laužadis.

Užsienyje situacija kitokia. "JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje yra susidariusi tam tikra srovė fotografų, kurie dirba komercinėje srityje ir nori išgauti dar kokybiškesnę raišką, didesnę tonų skalę, o tai gali suteikti šios kameros", – pasakojo menininkas.

Unikalios savybės

Pati analoginė fototechnika atsirado dar XIX a., tačiau didelio formato kameros, jų detalės bei speciali chemija iki šiol yra gaminamos ir parduodamos. Tokia kamera darytos fotografijos nuo skaitmeninių fotografijų skiriasi daug geresne raiška, aštresne optika, puikesne kokybe.

Pasakodamas apie senųjų technologijų pranašumus, M.Laužadis vardijo: toninė raiška analogine kamera darytoje fotografijoje gali siekti apie 150 milijonų megapikselių, o šių laikų kokybiški žurnalistiniai fotoaparatai gali pasiūlyti tik apie 20–50 milijonų. Pavyzdžiui, jeigu fotografas kuria žmogaus portretą ir turi labai gerą skenuoklį, portretą jis gali priartinti iki žmogaus odos porelių – su skaitmeniniu fotoaparatu darytomis fotografijomis išlaikant tokią pačią kokybę tai padaryti būtų neįmanoma.

Didžiausias analoginės fotokameros pranašumas, anot M.Laužadžio, – tikrumo jausmas, nes tokiu fotoaparatu padaryta nuotrauka bus vienintelė, nepakartojama.

Pats fotografas susikomponuoja sau kadrą – analoginėje kameroje yra rankenos, kurios padeda stumdyti vaizdą į viršų, apačią, kairę ir dešinę. Prie vienos nuotraukos fotografai prastovi mažiausiai dešimt minučių, o norint padaryti itin gerą fotografiją, gali tekti prie vieno kadro pastovėti ir 2 valandas tiesiog komponuojant vaizdą ir belaukiant tinkamos šviesos.

Antikvarinis ritualas

Fotografavimas didelio formato kamera sukelia nemažai nepatogumų ir iššūkių, bet, anot M.Laužadžio, kantrus ir dėmesingas darbas atsiperka.

"Mano kamera su dėklu sveria maždaug 6–8 kg. Kai ją kartu su stovu reikia nešti ne vieną kilometrą, svoris tikrai juntamas. Kameros taip pat negali bet kur padėti, nes net menkiausias trinktelėjimas gali ją pažeisti. Analoginė fotografija apskritai yra negailestinga, nes menka klaidelė gali nubraukti visą darbą. Pavyzdžiui, ryškindamas nuotrauką netyčia supainioji nufotografuotą plokštelę su nenufotografuota ir apšvieti kasetę – viskas, tavo darbas sunaikintas, – fotografijos subtilybes atskleidė M.Laužadis. – Tačiau dirbdamas atsakingai pats save apdovanosi. Tereikia prisiminti, kad greitis nėra tavo draugas didelio formato fotografijoje."

Pats fotografavimo procesas – kitoks, nei dirbant su skaitmeniniais fotoaparatais. Dirbantis su analogine kamera fotografas turi pamąstyti, ar verta fotografuoti, nes fotografavimas užtrunka daug ilgiau nei įprastine kamera. Nusprendęs, jog kadras vertas dėmesio, jis pastato stovą, ant jo – kamerą, užsidengia juoda marška, vaizdą sukomponuoja su fokusu.

Kai viskas yra atlikta, iškiša galvą atgal į šviesą, uždaro kameros užraktą, įkiša kasetę į kamerą, ištraukia apsauginę sienelę iš kasetės ir pamatuoja šviesos intensyvumą. Galiausiai telieka nuspausti kadrą. "Kai užraktas pagaliau spragteli, man visada atrodo, kad oras sustingo. Jau nuspaudei kadrą – ir nebėra kelio atgal. Jeigu suklydai, tai suklydai, jei ne, nuostabu!" – mintimis dalijosi fotografas.

Kol kas šia kamera M.Laužadis kuria daugiausia meninę fotografiją, tačiau pasitaiko ir individualių užsakymų. "Žmones ypač domina grupinės nuotraukos. Juk anksčiau fotografavimasis būdavo didžiausia šventė, dėl nuotraukos žmonės susiburdavo iš viso rajono. O turėti tokią nuotrauką atsiminimui būdavo kažkas nepaprasta, stebuklinga. Žmonės ir dabar to pageidauja, jiems yra smagiau matyti šį procesą ir galiausiai rankose laikyti tikrą nuotrauką", – apibendrino fotomenininkas.