- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinis šokio festivalis AURA šiandien Kaune prasidės nacionaline premjera: choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“. Scenoje skambės gyvai atliekama kompozitoriaus Antano Jasenkos ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano muzika bei bus parodytas šiuolaikinio kino festivalio „Liūtas, lokys ir šakelė“ programos šokio filmas. Toliau festivalis tęsis itin prancūziškai: penktadienį ir šeštadienį publika kviečiama į tris labai skirtingų koncepcijų šokio pasirodymus iš Prancūzijos, atskleidžiančius turtingą šios šalies šiuolaikinio šokio paveldą.
Jausmas, rimtas ir žaismė
Emanuel’į Gat’ą pelnytai galime vadinti vienu populiariausių šių dienų šokio kūrėjų, kurio trupė nuolat gastroliuoja tarptautinėse scenose. Šis menininkas žinomas išskirtine pajauta derinant judesį ir muziką, todėl neveltui jo spektaklyje „LOVETRAIN2020“ skamba žymiausios britų populiariosios muzikos dueto „Tears for Fears“ melodijos. Energija, spalvingais kostiumais ir tobulais šokėjų kūnais pasižymintis trupės spektaklis reflektuoja emocingą ir žaismingą 9-ojo dešimtmečio atmosferą.
Epicentre čia grupė ir individas, nuolat tyrinėjantys tarpusavio santykius per emocijas ir judesį. Daug erdvės palikta netikėtumo momentui: Gat’o choreografija dažnai grindžiama improvizacijos metodais, suteikiant šokėjams laisvę prisidėti prie kūrybinio proceso ir skatinant šokio organiškumą. Tai ekspresyvumu ir emocine įtampa alsuojantis šiuolaikinio šokio paveikslas, kurį gyvai šansą pamatyti publika turės spalio 4 d. 19 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje.
Nuo meilės iki aistringos vienatvės
Švęsdami „Théâtre du Corps“ 20 metų jubiliejų, du choreografai Marie-Claude Pietragalla ir Julien Derouault sujungė geriausius savo repertuaro kūrinius su nauju darbu „Metamorfozės“. Pagrindinė spektaklio idėja, kad kūnas nuolat keičiasi, ir šios transformacijos apima ir psichologinius bei emocinius perėjimus. Tai pasakojimas apie žmogaus kelionę per įvairius būties etapus. Šis spektaklis yra gyvas liudijimas apie kompanijos istoriją, 20 metų darbo, tyrimų ir inovacijų. Scenoje meistriškai nagrinėjami didieji universalūs meilės, aistros, vienatvės, žiaurumo ir negailestingo laiko tėkmės motyvai.
Marie – Claude Pietragalla yra viena garsiausių Prancūzijos baleto šokėjų, o jos teatras siekia kurti spektaklius, kurie peržengtų tradicinės choreografijos ribas, tyrinėdami žmogaus kūno ir emocijų galimybes, kurias publika galės liudyti spalio 5 d. 19 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Moteriško kūno absurdai
„Vénus Anatomique“ – tai prancūzų choreografės Sarah Baltzinger kūrinys, tyrinėjantis žmogaus kūną kaip objektą. Spektaklio pavadinimas siejamas su istorine figūra – „Anatomine Venera“, kuri XVIIIa. buvo naudojama kaip mokomasis modelis, leidžiantis į moters kūną pažvelgti tyrimo tikslais.
Ši inovatyvi choreografė per šokį ir judesį pabrėžia moters kūno trapumą ir grožį bei sudėtingas sąlygas ir situacijas, su kuriomis moterys turi susidurti visuomenėje. Spektaklis pasižymi išskirtine plastika ir choreografinėmis formomis, jungiančiomis klasikinę šokio techniką bei eksperimentus. Baltzinger spektaklyje naudojami originalūs, kūno dalis imituojantys kostiumai, kuriais šokėjos manipuliuoja kaip tikrais kūnais, taip dar labiau sustiprindamos „moters – marionetės“ įvaizdį. Tai spektaklis, kviečiantis kartu keliauti per savo moteriškumą, kūniškumą, absurdą ir padaryti šiandienos gyvenimui aktualias išvadas. Subalansuotas naktiniam festivalio seansui: spalio 5 d. 21 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro „Rūtos salėje“. Daugiau apie festivalį www.dancefestival.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune prasideda Istorijų festivalis
Kaune ketvirtadienį prasideda tradicinis Istorijų festivalis „Transformacija: žmogus, miestas, gamta“. ...
-
Po grupės „69 danguje“ skyrybų – netikėta žinia: N. Pareigytė surengs pirmą viešą solinį koncertą17
Šią savaitę pasklido netikėta žinia. Nijole Pareigytė žengia į sceną viešam pasirodymui. Ši naujiena žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose ir pradžiugino atlikėjos gerbėjus. ...
-
Kultūros ministerija skelbia konkursą eiti švietimo muziejaus direktoriaus pareigas3
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti Lietuvos švietimo muziejaus direktoriaus pareigas. ...
-
Metas mokytis žodžius: pristatytas naujasis Kauno „Žalgirio“ himnas12
Prieš pat pirmąsias naujojo sezono Kauno „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes su Barselonos komanda, kurios įvyks jau rytoj, spalio 3 dieną, pristatytas naujas žalgiriečių himnas „Žaliai Balti Dievai“. Himną atlieka vienas pop...
-
Spalį senjorai kviečiami Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje apsilankyti nemokamai5
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus jungiasi prie Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos iniciatyvos ir visą spalio mėnesį kviečia senjorus muziejuje apsilankyti nemokamai. ...
-
Vaikų architektūros festivalis Kaune: į lobių paieškas kvies įsitraukti visą šeimą
Ar kada susimąstėte, koks tarpukario gyvenamasis namas vertė kelti galvas aukščiausiai Lietuvoje? O ar žinote, kokia proga iškilo Kauno centrinio pašto rūmai? Šie smalsumą žadinantys faktai – tik maža dalis to, ką sp...
-
IPMA festivalyje – neeksponuoti A. Sutkaus kadrai: vakarietiškas dvelksmas, kurio trūko sovietmečiu1
„Nelengva apibrėžti Antano Sutkaus kūrybinį fenomeną, bet geriausiai jis pats į šį klausimą atsakė: „paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“. Manau, &scaron...
-
Kauniečiai, saugokitės: mieste – varna vagilė13
LNK žiūrovas pasidalijo vaizdeliu iš Kauno apie Ąžuolyne gyvenančią linksmuolę varną. ...
-
Botanikos sodo oranžerija taps teatru
Sugrįžtantis netradicinio teatro meno festivalis „Namas“ šiemet įsikurs išskirtinėje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Spalio 18–27 d. vykstantis festivalis „Namas Nr. 5“ pristatys tris...
-
„Sutartinai“ – baltiškumo, modernumo ir M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdžių gijos
„Projektas „Sutartinai“ simbolizuoja amžiną gyvybės ratą, kurio nenutrūkstamos gijos susieja praeitį su dabartimi ir ateitimi. Čia sutartinių ritmai susilieja su Čiurlionio pasaulėvaizdžiu, simbolizuodami tautos sielą, kurios pave...