Kaip atrodo kūryba tarp abiejų gyvenimo pusių?

Pažvelgti kitaip

Gerai žinoma Kauno keramikė, nuo 2005 m. iki šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sekcijos pirmininkė Ž.Bardzilauskaitė-Bergins šįkart atvėrė dvi – keramikos ir tapybos – puses. Parodoje "Dvi pusės" eksponuojami porceliano darbai ir akrilu tapyti paveikslai. Tiesa, parodą papildo ir praplečia dvi fotografijos – fragmentai iš lėkštės, sukurtos dar 1993 m. ir susijusios su dabartiniais paveikslais iš ciklo "Miražai".

Nuo 1995 m. būdama Lietuvos dailininkų sąjungos nare Ž.Bardzilauskaitė-Bergins dalyvavo šešiolikoje tarptautinių keramikos simpoziumų, surengė 23 asmenines parodas. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV, Japonijoje, Italijoje, Kinijoje, pelnė ne vieną svarų apdovanojimą (pvz., Garbės prizas II parodoje-konkurse Jingdezhen, Kinija, 2013 m.). Taigi, tai profesionali ir brandi kūrėja, kuri neretai nori kiek atsitraukti nuo įnoringojo, sudėtingo technika porceliano ir savo mintis, išgyvenimus išlieti teptuku ant drobės. Žinoma, nuo savęs nepabėgsi, o ir nereikia: figūratyvas, spalvos, kompozicinė plastika atsikartoja, tačiau kitoje medžiagoje prabyla kitaip. Kita vertus, pati menininkė išsitaria, kad lėkštė, kaip objektas, daugeliui vis dėlto lieka tik lėkšte, į ją nežiūrima kaip į tapybą ar grafiką. "Aš noriu pažvelgti kitaip", – teigia Ž.Bardzilauskaitė-Bergins.

Realybė ir miražai

"Parko galerijos" parodoje "Dvi pusės" menininkė kalba ne tik apie du skirtingus kūrybinės išraiškos būdus, bet ir apie dvi gyvenimo puses: ekspozicijoje gana aiškiai išsiskiria drobėje nugulę sunkūs išgyvenimai (tapybos darbai "Diena", "Vakaras", "Naktis" iš triptiko "Minties upė") ir svajingas užsimiršimas, meditatyvinės patirtys bei savotiškas pabėgimas į metafizinės erdvės oazę (tapybos darbai iš ciklo "Miražai"), kuri tarsi vaikiško kaleidoskopo stikliukai sukuria itin spalvingą, džiaugsmingą, pasakišką vaizdą kaip atgaivą ir poilsį sielai.

Neatsitiktinai prieš tai buvusi jos paroda Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, kurioje Ž.Bardzilauskaitė-Bergins pirmą kartą parodė savo tapybos darbus (juos taip pat eksponavo su porceliano kūriniais), buvo pavadinta "Sielos paukštė", nes vidinės stiprybės, ramybės ir harmonijos menininkė semiasi panirdama į gilesnius klodus, brandžius dvasinius išgyvenimus.

Ant akinamai baltų porceliano indų ir drobėse atgyjančios judrios žmonių figūrėlės gali pokštauti, pasijuokti iš žiūrovo rimtumo.

Tai atliepia ir jos darbuose, kuriuose ritmiškai pasikartodamos ryškios, bet šaltos, t.y. nežemiškos, spalvos ir formos sukuria savotišką regėjimą, vaizdą, o gal net erdvę be minčių, be konkrečių, realybę atspindinčių vaizdų – ten greičiausiai nėra ir žodžių, kad galva pailsėtų, mintys nurimtų, o siela kiek paskraidytų.

Atgaiva kūryboje

Savo darbais kalbėdama apie dvi puses, Ž.Bardzilauskaitė-Bergins labiausiai išryškina patį kūrybos dėmenį: kurdamas žmogus gali ne tik jautriai, gelmiškai išgyventi, bet ir savotiškai perkeisti, transformuoti slegiančią situaciją, įvykį ar būseną, taip pat – nutolti, kiek pakilti, su(si)kurti tai, kas teikia stiprybės, augina sparnus.

Kaip taikliai pastebėjo menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, vidinis nerimas Ž.Bardzilauskaitės-Bergins kūryboje išsilieja ir šmaikščia, žaisminga forma. Ant akinamai baltų porceliano indų ir drobėse atgyjančios judrios žmonių figūrėlės gali pokštauti, pasijuokti iš žiūrovo rimtumo, pasakoti savo istorijas linksma, net groteskiška forma. Kūryboje pasikartojantis moters ir katino motyvas reiškia prieraišumą, meilę gyvūnams ir aplinkiniam pasauliui. Skausmas ir juokas, tragedija ir komedija čia visai greta. Tokie darbai primena graikų vazų tapybos siužetus, kuriuose asmeninės mitinių veikėjų istorijos pinasi su visuomeniškai svarbių įvykių vaizdais.

Taigi nestebina, kad menininkės darbai yra patekę į Jingdezhen Ceramics Industrial Heritage muziejų, jos kūrinių yra tarptautinės konkursinės parodos "Ceramics Monthly International Competition" (1999) JAV kolekcijoje, Šepartono miesto dailės galerijoje (Australija), o III keramikos bienalėje Vilniuje kompozicija "Saldūs prisiminimai" (2014) apdovanota bienalės diplomu. 2017 m. Geriausio kūrinio parodoje Kaune Ž.Bardzilauskaitė-Bergins pelnė "Kaunas Jazz" specialųjį prizą.

Beje, kūrybinga menininkė yra gerai žinomų tarptautinių Baltijos šiuolaikinės keramikos parodų "Pavasaris" (2007–2016) ir simpoziumų "Redukcija" (2007, 2009, 2011, 2013, 2015, 2017) projektų vadovė, kurios veikla 2009 m. įvertinta Kauno miesto tarybos teikiama "Santakos" premija.