R. Averincevas – primityviojo ekspresionizmo atstovas. Jo paveikslai išsiskiria ypatinga ekspresionistine traktuote, jiems būdingos ryškios, grynos spalvos ir veržlus, drąsus potėpis, kurio nesistengiama užglaistyti ar maskuoti.

Kaip randasi dailininko kūriniai, kas juos įkvepia? Matyt, R. Averincevo darbai gimsta iš jo pasąmonės gelmių, (pa)sąmonės srauto, taip pat iš pačių įvairiausių kasdienių potyrių, prisiminimų, dailininkas gali papasakoti atskirą istoriją apie kiekvieną savo darbą.

Darbų siužetuose dažnai atsispindi įspūdžiai iš ilgų autoriaus kelionių, kūrybinių ieškojimų. Tai ne tik įvykiai, bet ir žmonės, jų tarpusavio santykiai, jausmai. Menininkas stengiasi atskleisti, ką kiekvienas iš jų patiria, jaučia, jis nebijo būti nesuprastas, tačiau trokšta, kad mes juo patikėtume ir įsijaustume į jo darbus.

Nuo 2004 m. profesionaliose parodose dalyvaujantis R. Averincevas yra surengęs penkiolika personalinių parodų, jau kelerius metus dalyvauja ir menininkų grupės „Giria“ grupinėse parodose.

Paroda „Heraldika ir portretai“ – šešioliktoji personalinė R. Averincevo paroda. Ji dvejopa: eksponuojami primityvistine stilistika pavaizduoti Lietuvos miestų herbai ir žymių Lietuvos sportininkų (pvz., irkluotojo Vlado Česiūno, šuolininko į aukštį Kęstučio Šapkos, trenerio Modesto Paulausko, Dano Pozniako, kt.) portretai. Beje, irkluotojo V. Česiūno portretas savo stilistika (kiek deformuotos veido formos) kiek primena Pablo Picasso kūrybą.

Regis, primityviojo ekspresionizmo maniera nutapyti sportininkų portretai suteikia ne tik šiems paveikslams, bet ir patiems portretuojamiems tam tikro žaismingumo.

R. Averincevas itin įdomiai – tikriausiai pasąmoninių asociacijų veikiamas – interpretuoja savo santykį su kūno kultūra ir herbais. Herbas – buvusio Tomo Žilinsko vidurinės mokyklos, kur mokėsi autorius, legendinio fizinio lavinimo mokytojo pravardė. „Jis pats, be abejo, ją tikrai žinojo, gal netgi ja didžiavosi, kaip tai yra linkę daryti visi pretenduojantys į žvaigždes personažai. Bet šis kūno kultūros mokytojas man buvo ypač mielas, nes niekada nesusireikšmindavo ir nieko iš nė vieno mokinio nereikalaudavo. Buvo visiška demokratija, netgi mažai kuo besiskirianti nuo anarchijos. Na, bet tvarkos, kad ir šiokios tokios, jo auklėjime būta, – prisimena R. Averincevas. – O manojoje parodoje paties Herbo – kaip personažo – jūs, be abejo, neišvysite, būtų per daug paprastas sprendimas. Jį pakeičia to meto žymiausių mūsų tautos sportininkų veidai, portretai. Tokia tėra atnaša į kūno kultūrą. Algirdas Šocikas – tai pravardė, kurią man suteikė, ko gero, didžiausią įtaką mano kūrybai turėjęs pedagogas – dėstytojas ir tapytojas – Zenonas Varnauskas.“

Ryškūs, ekspresyvūs spalvų tonai, kaip ir paveikslų motyvai, kalba apie drąsią, veržlią kūrėjo asmenybę.

Parodoje eksponuojami miestų herbai išsiskiria ne tik primityvistine stilistika, bet ir žaismingumu, net savotišku sąmoju, pvz., itin nuotaikingas Lazdijų miesto herbas, kuriame pavaizduotas briedis.

Du R. Averincevo paveikslai skirti Šiauliams – „Lokys“ ir „Jautis“ (Šiaulių herbo apačia). Jautis – tiksliau, jo raudonas stilizuotas siluetas – vaizduojamas taip pat itin žaismingai, grafiškai.

Herbas – pats svarbiausias kiekvieno miesto, miestelio, gyvenvietės, netgi visos valstybės simbolis. Juose dažniausiai vaizduojami gyvūnai. Neretai jie būna pavergti žmonių su įvairiausiais jų įbruktais priedai, tokiais kaip balnas žirgui arba antkaklis lokiui. Gyvūnai besąlygiškai tarnauja žmogui arba, jau kaip simboliai, bendruomenėms, miestams valstybėms.

Žvelgiant į parodoje eksponuojamus paveikslus, svarbus ir koloristinis kodas: R. Averincevas mėgsta ryškias – geltoną, raudoną, vyšninę, žalią – spalvas. Jam svetimi lietuviškai menininko tapatybei artimi pasteliniai spalvų tonai.

Ryškūs, ekspresyvūs spalvų tonai, kaip ir paveikslų motyvai, kalba apie drąsią, veržlią kūrėjo asmenybę. Nevaržoma fantazijos laisve R. Averincevo paveikslai primena ir Vokietijos menininkų grupės „Mėlynasis raitelis“ stilistiką. Šią grupę siejo tikėjimas menininko laisve bet kokia forma išreikšti kūrybines vizijas; siekta perteikti dvasinę būties esmę, gamtą vaizduoti ne kaip išorinį reiškinį, bet susieti su ekspresija. Dailininkų tapybos ir grafikos kompozicijose ryškus jausmingumas.

R. Averincevo paveikslams būdingas ekspresyvumas, primityvi stilistika savaip pateisina ir kai kurių paveikslų eskiziškumą, ryškų neišbaigtumo efektą, bet tuo ši stilistika ir žavi.

Kas? R. Averincevo paroda „Heraldika ir portretai“.

Kur? Lietuvos sporto muziejuje.

Kada? Veiks iki lapkričio 25 d.