K. Tyzenhauzo palikimas: iš meilės gamtai ir menui

Indėlis į ornitologiją

Kalbant apie ryšių su Lietuva turėjusias užsienio kilmės didikų gimines, dažniau akcentuojami išlikę nekilnojamojo paveldo objektai. Tačiau atidesnis žvilgsnis padeda pažinti prasmingą aristokratijos atstovų veiklą, kurios rezultatai tapo svarbia krašto kultūros dalimi. Vienas tokių – grafas Konstantinas Tyzenhauzas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos ornitologijoje.

Livonijos vokiečių kilmės Tyzenhauzų giminės atstovas grafas Konstantinas (1786–1853) buvo garsus Lietuvos zoologas, daugiausia gilinęsis į mokslą apie paukščius.

Rokiškio dvaro savininko Ignoto Tyzenhauzo sūnus po mokslų Varšuvoje grįžo arčiau namų – Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus ir tapybą pas Joną Rustemą, mokėsi pas žymų gamtininką Stanislovą Bonifacą Jundzilą.

1812 m. kare kaip lenkų dalinių karininkas dalyvavo Napoleono žygyje į Rusiją. Po karo kurį laiką slapstėsi užsienyje. Po amnestijos parvykęs į gimtuosius kraštus, K.Tyzenhauzas sugrįžo ir prie savo aistros – gamtos mokslų. Jis tyrinėjo Vidurio Europos paukščius, palaikė ryšius su žymiausiais to laiko Europos ornitologais, daug keliavo po Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir kitas Europos šalis.

Grafo K.Tyzenhauzo palikimas svarbus ne vien mokslui – jis sukaupė meno kolekciją, kurioje 1840-aisiais būta daugiau nei 60 kūrinių.

Mokslinė ir meninė veikla

K.Tyzenhauzas surinko didelę biblioteką, kurioje ypač turtingas buvo ornitologijos skyrius. Grafas turėjo 3 tūkst. paukščių iškamšų ir didžiulę kiaušinių kolekciją. Daug prisidėjo prie zoologijos žinių skleidimo Lietuvoje ir Lenkijoje, sukūrė ornitologijos nomenklatūrą ir terminologiją lenkų kalba.

Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) grafas įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą.

Prieš mirtį grafas pavedė sūnui Reinoldui išleisti jo neužbaigtą ir paties iliustruotą mokslinį darbą apie paukščių kiaušinius. Sūnus įvykdė tėvo pavedimą: 1862 m. Varšuvoje buvo išleistas K.Tyzenhauzo atlasas "Lenkijos paukščių ovologija", kuris, mokslininkų nuomone, ir dabar neprarado aktualumo.

Grafo K.Tyzenhauzo palikimas svarbus ne vien mokslui – jis sukaupė meno kolekciją, kurioje 1840-aisiais būta daugiau nei 60 kūrinių.

Ją jis surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K.Tyzenhauzas kūrinius rinkęs "net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje". Galima sakyti, kad ši frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija. Su Prancūzija K.Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno.

Be to, grafas yra autorius kelių šimtų paveikslų ir piešinių, kurių dauguma saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje.

Turtinga ekspozicija

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir Rokiškio krašto muziejaus rengiamai parodai pasitelktas minėtas A.Pšezdzieckio posakis – projektas pavadintas "Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija".

Didelę parodoje eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt. Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K.Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys. Grafai taip pat turėjo gausius "Vilniaus albumo" litografijų, Lenkijos ir Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius.

Parodoje išryškinamos dvi garsios grafų moterys – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė ir Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė, kurių talentai ir geri darbai atsiskleidė įvairiose srityse. Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė yra pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba.

Parodą taip pat papildo K.Tyzenhauzo ornitologijos kabineto paukščiai, fragmentiški dvaro kasdienio gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai. Paskutiniųjų Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje.

Kas? Paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“.

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Vasario 27 d. 17 val. atidarymas. Veiks iki gegužės 31 d.