Jubiliejiniame festivalyje – muzikinių vaizdinių galerijos

Pavasariniai susitikimai

Pagrindinė šiųmečio festivalio idėja – muzikiniai vaizdiniai, lydėsiantys publiką kiekvieno koncerto metu ir skraidinsiantys mintis nuo lietuviškų peizažų iki atšiauriųjų Norvegijos fiordų.

Kaip ir kasmet, festivalis sukvies į Kauną gausybę muzikos pasaulio žvaigždžių, kurių kūrybiškai parengtos programos suteiks atgaivos, leis džiaugtis bundančios pavasarinės gamtos šėlsmu, įtrauks į smagų ir gaivalingą muzikos garsų sūkurį. Tiek E.Griegas, tiek M.K.Čiurlionis buvo ir išlieka unikalūs savo kūrybos originalumu, jos filosofine gelme ir gebėjimu tapyti muzikines drobes, tam pasitelkiant nuostabiausius sąskambius. Festivalio organizatoriai didžiuojasi tuo, kad šiam festivaliui per dvi dešimtis metų buvo lemta prisiliesti prie dviejų genijų kūrybos, pažvelgiant į ją iš įvairiausių atskaitos taškų.

Festivalio pradžia kasmet tampa išskirtiniu lietuviškojo muzikos pasaulio įvykiu, tad ir jubiliejų pasitinkantis pradedamasis koncertas "Pavasariniai susitikimai" žada daug naujų įspūdžių.

Čia subtiliai derės nuostabūs itališkojo baroko muzikos pasažai ir filosofinio susikaupimo kupina garsinė tapyba, padėjusi pagrindą profesionaliajai lietuvių muzikai. Puikios smuikininkės, viešnios iš Vokietijos Ksenijos Dubrovskajos, Kauno valstybinio choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro parengta programa genialiu Antonio Vivaldi kūriniu primins metų laikų tėkmę, kertiniu M.K.Čiurlionio kūriniu nuskraidins mus į Dzūkijos miško garsų pasaulį ir teiks dvasinę ramybę, skambant iškiliai kantatai "De profundis".

K.Dubrovskaja – išskirtiniu talentu ir charizma galinti pasigirti jaunosios kartos smuikininkė. Jos grojimas visada pelno publikos simpatijas, pakeri širdis nepriekaištinga technika, ištobulinta stiliaus pajauta ir gebėjimu tiksliai perteikti kompozitorių užkoduotus jausmus bei idėjas. Muzikos kritikai ir viso pasaulio klausytojai vertina unikalią atlikėjos grojimo manierą ir sodrų smuiko tembrą, tad nenuostabu, kad ši artistė nuolat laukiama visų kraštų koncertų salėse. Maskvos priemiestyje gimusi atlikėja dar būdama muzikos mokyklos mokine dalyvavo regioniniuose smuikininkų konkursuose, studijavo Maskvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau gavo magistro diplomą Ciuricho (Šveicarija) aukštojoje muzikos mokykloje. Smuikininkei visuomet rūpėjo ne tik solistės karjera – ji noriai muzikuoja kaip įvairių kamerinių ansamblių narė. Menininkė groja smuiku, 1770 m. pagamintu Florencijos meistro Giovanni Battista Gabrielli. Teisę naudotis šiuo smuiku išskirtinių gabumų muzikantams suteikia Vokietijoje veikiantis Reinholdo Wurtho muzikos fondas.

Švelnūs prisilietimai

Antrasis festivalio koncertas skraidins klausytojus kalnų viršūnėmis, leisdamas išgirsti slėniuose ir gūbriuose plevenančios muzikos dvasios aidą. Nuo atšiaurių Norvegijos kalnynų iki tolimų Armėnijos viršukalnių publiką ves Kauno fortepijoninis trio ir dainininkė Eglė Šidlauskaitė.

Specialiai festivaliui parengtą programą atlikėjos pristato taip: "Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save... Kalnai mus įkvepia žygiams, jie – tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kad ir kur keliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet kartu – labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt muzika galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes?"

Svajoti nebijantis kolektyvas tiki bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, tad įvairiaspalvės muzikos kalbos garsais žada pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Koncerte skambės E.Griego dainos ir fragmentai iš puikiai žinomos siuitos "Peras Giuntas" ir XX a. kūrusio armėnų kompozitoriaus, pianisto, žinomo dainų autoriaus ir tautinės muzikos puoselėtojo Arno Babajaniano fortepijoninis trio fis-moll, parašytas dar studijuojant Jerevano konservatorijoje.

Kaune gimusi atlikėja, mecosopranas E.Šidlauskaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Milano Giuseppe Verdi konservatorijos absolventė. Ji ne vieno tarptautinio dainininkų konkurso laureatė bei prizininkė, kurios balsu gali gėrėtis Lietuvos ir užsienio teatrų bei muzikos festivalių klausytojai.

Penkerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoninio trio narės Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) yra gerai miesto bei Lietuvos publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės ir dalyvės. Kolektyvas surengė gausybę koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu, savo veikla pelnė publikos simpatijas.

Sakralioji klasika

Bene gausiausią atlikėjų būrį į sceną sukvies trečiasis festivalio koncertas. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir rinktinės solistų pajėgos diriguojant Gintarui Rinkevičiui kurs didingomis dvasinėmis nuotaikomis nuspalvintą vakaro atmosferą. Koncerto, pavadinto "Sakralioji klasika" metu išgirsime du iškilius kūrinius: Franzo Schuberto "Mišias Es-dur" ir žavingąją Igorio Stravinskio "Psalmių simfoniją". Solo partijas dainuos karjerą tik pradedanti, bet jau spėjusi pelnyti klausytojų simpatijas švelnaus tembro soprano savininkė Lina Dambrauskaitė, žavingoji ir nenuspėjamoji, sodriu mecosopranu dėmesį prikaustanti Ieva Prudnikovaitė, du jaunosios kartos tenorai Edgaras Davidovičius ir Juozas Janužas bei išraiškingasis bosas Tadas Girininkas.

Gausiam solistų ansambliui, chorui ir orkestrui sukurtos Mišios Nr.6 Es-dur – paskutinis šio žanro F.Schuberto kūrinys, kurį pats kompozitorius pavadino iškilmingomis mišiomis. Kūrinio partitūra buvo baigta likus keletui mėnesių iki kompozitoriaus mirties. Deja, pats autorius kūrinio premjeros jau nebeišgirdo. Šis "ambicinga Ludwigo van Beethoveno komponavimo architektūra" pasižymintis kūrinys, pasak F.Schuberto mokinio Briano Newbouldo, yra tarsi "kūrėjo triumfas ir gulbės giesmė, savo didingumu prilygstantis geriausiems tuo metu parašytiems opusams".

Psalmių simfoniją I.Stravinskis kūrė panaudodamas 38, 39 ir 150-ąją lotyniškosios psalmyno versijos psalmes. Šis kūrinys ypatingas dėl specifinės orkestro sudėties: čia nėra smuikų, altų ir klarnetų, jų funkcijos perleidžiamos dviem fortepijonams. Partitūroje autorius rašo, kad viršutinius choro balsus turėtų dainuoti berniukai, nors per koncertų praktiką ši nuoroda dažniausiai ignoruojama. Visos trys kūrinio dalys atliekamos be pertraukos, o teksto ir muzikos santykį kompozitorius apibūdina taip: "Tai ne simfonija, kurioje giedami psalmių tekstai, o simfonizuotas psalmių giedojimas." Kūrinio gimimą inspiravo Bostono simfoninio orkestro dirigentas Serge Koussevitzky, o pasaulinė premjera įvyko Briuselyje prieš kone devyniasdešimt metų.